Alergija maistui

2017-11-09

Doc. dr. Jolanta Kudzytė

LSMU MA Vaikų ligų klinika

 

Nepageidaujamos reakcijos į maistą yra labai dažnos, tačiau vykstantis imuninis atsakas, vadinama alergija maistui, sudaro tik labai nedidelę šių reakcijų dalį. Alergijos maistui paplitimas priklauso nuo amžiaus (dažnai pasitaiko vaikams, retai suaugusiesiems) bei mitybos įpročių. Taigi, įvairių autorių duomenimis, alergija maistui atsiranda 8–10 proc. vaikų ir 2–4 proc. suaugusiųjų. Tačiau tarp atopiniu dermatitu sergančių vaikų alergija maistui pasitaiko ženkliai dažniau – net 30–40 proc. vaikų ir 20 proc. suaugusiųjų.

 

Maisto alergenai gali sukelti alergines reakcijas:

    • Suvalgyti:
      • neapdoroti (dažniausiai vaisiai ir daržovės);
      • termiškai apdoroti;
      • suvirškinti.
    • Įkvėpti (žuvis termiškai dorojant).

Reikia skirti nuo maisto kvapo dirginamojo poveikio.

 

Nepageidaujamos reakcijos į maistą yra nefiziologinis žmogaus organizmo atsakas į maistą. Šios reakcijos klasifikuojamos pagal jų patogenezinį mechanizmą (1 pav.):

  • Toksinės (gali pasireikšti dėl maiste atsiradusių įvairių kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, grybų nuodai, aflatoksinas iš supelijusių riešutų ir kt.).
  • Netoksinės:
    • o Imuninė (alergija maistui) – tai besikartojanti, nepageidaujama organizmo imuninė reakcija į tam tikrą maistą arba jo kurią nors sudedamąją dalį. Atsižvelgiant į klinikinių simptomų atsiradimo greitį, skirtingus patogenezinius mechanizmus, alergija maistui gali būti:
      • Sąlygota IgE. Jos metu susidaro specifiniai IgE vienam ar keliems alergenams. Klinikiniai simptomai atsiranda dažniausiai per 0,5–2 val. po kontakto su maisto alergenu.
      • Nesąlygota IgE, t. y. vyksta nedalyvaujant IgE. Jos metu dalyvauja kitų klasių specifiniai imunoglobulinai, imuniniai kompleksai arba ląstelinis imunitetas. Klinikiniai simptomai atsiranda per 24–72 val. po kontakto su maisto alergenu.
    • Neimuninė(maisto netoleravimas):
      • Fermentinės (dėl fermentų stygiaus, pavyzdžiui, laktazės nepakankamumo).
      • Farmakologinės (maiste esamos medžiagos tiesiogiai paveikia putliąsias ląsteles, kurios atpalaiduoja histaminą ir kitus biogeninius aminus (pvz., pomidorai, žemuogės, šokoladas ir kt.), arba kai kuriuose maisto produktuose jau esamas didelis histamino arba kitų aktyvių biogeninių aminų kiekis, patekęs į organizmą, sukelia į alergiją panašius simptomus (pvz., fermentiniai sūriai, vynas, rauginti kopūstai ir kt.).
      • Kitos etiologijos.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 7

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.