Pasaulinė kraujo ligų diena: veiksmingo gydymo paieškas vainikuoja sėkmė

2017-11-13

Rugsėjo pradžioje Vilniuje hematologinėmis ligomis sergančių pacientų asociacija „Kraujas“ ir Vilniaus universiteto Santaros klinikos (VUL SK) surengė konferenciją „Kraujo ligos – kaip jas atpažinti ir stebėti“, skirtą bendrosios praktikos ir kitų klinikinės medicinos sričių specialistams. Asociacija „Kraujas“, kuriai vadovauja Ieva Drėgvienė, vienija piktybinėmis kraujo ligomis sergančius pacientus, jų šeimų narius, artimuosius, rėmėjus. Renginiui neatsitiktinai pasirinktas rugsėjis – šį mėnesį minima Pasaulinė limfomos diena (rugsėjo 15 d.), Pasaulinė lėtinės mieloleukemijos ir Kaulų čiulpų donorystės dienos (rugsėjo 22 d.). Limfoma ir lėtinė mieloleukemija yra vienos labiausiai paplitusių piktybinių kraujo ligų.

 

Per 5 metus, praėjusius nuo pirmosios kraujo ligoms skirtos konferencijos, jau tradiciniu tapusiame renginyje dalyvavo per 500 bendrosios praktikos gydytojų, daug kitų sričių specialistų. Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta kraujo ligomis sergančių pacientų problemoms, reikmėms ir lūkesčiams aptarti. Antrojoje dalyje buvo pateikta gydytojams klinicistams svarbi informacija apie onkohematologines ligas, jų diagnostikos ir gydymo naujoves, aptarti naujausi klinikiniai šios srities tyrimai, jų rezultatai.

Šių metų konferencijoje buvo pristatyta gydytojams ir pacientams svarbi informacija apie vadinamuosius „žaliuosius koridorius“. „Žaliuoju koridoriumi“ vaizdingai vadinama pacientų, kuriems įtariama piktybinė kraujo liga, skubios (negaištant eilėje: žalio šviesoforo metafora) konsultacijos VU Hematologijos centre galimybės, apie kurias turėtų žinoti ir jomis pasinaudoti bendrosios praktikos gydytojai, operatyviai siųsdami kraujo ligų specialistams savo pacientus.

VUL Santaros klinikų inicijuotas vidinis pacientų eilių reguliavimo mechanizmas, vadinamas „žaliuoju koridoriumi“, įgyvendinamas siekiant pagreitinti pagalbą onkologinėmis (kraujo ir kt.) ligomis sergantiems pacientams. Pas gydytoją specialistą pacientai, kuriems pirmą kartą diagnozuotas vėžys, turėtų patekti per 7 dienas, o gydymas jiems turėtų būtų paskirtas ne vėliau nei per 3 savaites nuo apsilankymo pas gydytoją specialistą. „Žaliaisiais koridoriais“ gali pasinaudoti visos Lietuvos pacientai.

Norint efektyviai ir racionaliai pasinaudoti „žaliojo koridoriaus“ principu, būtina įvykdyti kai kurias sąlygas:

  • pacientui turi būti pirmą kartą gyvenime nustatyta onkologinės ligos diagnozė (kodas C pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją TLK-10-AM);
  • turi būti atlikti tyrimai, padedantys įtarti ar patvirtinti onkologinės ligos diagnozę (ultragarso, endoskopinis/histologinis, radiologinis ar laboratoriniai tyrimai).

Registruojant pacientą pas Santaros klinikų gydytoją konsultacijos, būtina pateikti visą reikalingą informaciją (apie atliktus tyrimus, konsultacijų išvadas ir kt.). Tuo siekiama, kad skubią konsultacinę pagalbą gautų tie pacientai, kuriems ji šiuo metu labiausiai reikalinga.

„Žaliųjų koridorių“ skubios registracijos mechanizmu gali pasinaudoti ne tik onkohematologiniai, bet ir kitomis piktybinėmis navikinėmis, sunkiomis lėtinėmis kepenų ligomis sergantys, taip pat invazinėms skausmo malšinimo procedūroms siunčiami asmenys.

 

Navikinės kraujo ligos: iššūkiai ir laimėjimai

Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko šios hematologinės ligos: ūminė ir lėtinė leukemijos, mielodisplastiniai sindromai, mieloproliferacinės ligos, Hodžkino ir ne Hodžkino limfomos, daugybinė mieloma (Rustickio-Kalerio liga), aplastinė anemija, nepiktybinės hematologinės autoimuninės ligos, krešėjimo ir kraujavimo sutrikimai.

Didžiausiu klinikinės hematologijos iššūkiu išlieka navikinės kraujo ligos. Pastaraisiais metais pasiekta reikšmingos pažangos gydant daugelį piktybinių kraujo ligų, nauji gydymo metodai ir vaistai šių ligų gydymą padarė efektyvesnį ir saugesnį, prailgino pacientų gyvenimą ir pagerino gyvenimo kokybę. Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, taikant biologinę, taikinių, terapiją pasiekiama tokios ilgalaikės lėtinės mieloleukemijos remisijos, kad visai pagrįstai galima kalbėti apie visišką šios sunkios ligos išgydymą.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 7

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.