Naujasis Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Pokyčių esmė ir prasmė

2017-10-04

Vaistų kainos – vienas aktualiausių ir pastaruoju metu dažniausiai aptariamų bei karštomis diskusijomis apipinamų temų. Sveikatos apsaugos politikos formuotojai ieško būdų, kaip sumažinti didžiules vaistų kainas, kartu – ant pacientų pečių gulinčią sunkią finansinę naštą. Kaip sekasi ieškoti sprendimų ir juos įgyvendinti, kalbamės su Lietuvos sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene.

 

Kodėl buvo tikslinga priimti naują Kompensuojamųjų vaistų kainyną? Kokios svarbiausios priežastys subrandino šiuos pakeitimus?

Priežasčių, subrandinusių šiuos pokyčius, buvo daug. Visi puikiai suprantame, kad vaistų kainos Lietuvoje yra didelės. Dalis lėšų, kurią tenka primokėti pacientams, sunkia našta gula ant jų pečių. Ir tai pastebi ne tik ligoniai. Europos Komisija atliko tyrimą, kurio tikslas – įvertinti su vaistų kainomis susijusią situaciją Lietuvoje. Lyginant su kitomis šalimis, paaiškėjo, jog pacientams, perkantiems vaistus, iš tiesų tenka pernelyg sunki finansinė našta. Taigi šios ir kitos priežastys inicijavo pakeitimus.

Pateikiant vaistų kainų pokyčius, buvo pakoreguotas Farmacijos įstatymas, kuris įpareigoja keisti vaistų kainyną (tiksliau – jį peržiūrėti) ne vieną, kaip buvo anksčiau, bet keturis kartus per metus. Tai reiškia greitesnį vaistų, ypač kompensuojamųjų, kainų mažėjimą, nes kompensuojamųjų vaistų kainos šiuo metu yra nustatomos pagal vaistų kainas kitose 8 referencinėse šalyse. Pagal įsigaliojusį įstatymą spalio 1 dieną išleisime naują kainyną, kuriame vaistų kainas nustatysime pagal trečiąjį šių metų ketvirtį galiojusias kainas referencinėse šalyse. Tai reiškia, kuo dažniau tai padarome, tuo mažesnes kainas pasiūlome. Visos šios priemonės sąlygoja laipsnišką vaistų kainų mažinimą. Tokiu būdu lengvinama pacientų pečius slegianti finansinė našta.

Iki šiol labai dažnai būdavo kalbama apie privalomojo sveikatos draudimo išlaidas, bet niekas nekreipė dėmesio į pacientų patiriamas išlaidas, neįvertino, kad, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, išlaidos vaistams tikrai yra per didelės...

 

Kaip konkrečiai apibrėžtumėte šių pakeitimų esmę? Juk buvo siekiama sumažinti tik generinių vaistų kainas, nors dauguma šalies gyventojų skundžiasi labai pabrangusiais visais vaistais...

Iš tiesų peržiūrimas visų vaistų kainynas – kainos perskaičiuojamos 4 kartus per metus. Ir tai, kaip jau minėjau, padės visų vaistų kainas sumažinti. Vaistų kompensuojamos kainos yra nustatomos pagal kainas, galiojančias kitose, tačiau būtinas reguliavimas ir gamintojams norint, kad jų vaistai būtų įrašyti į kainyną. Kadangi iki šiol buvo nepakankamas reguliavimas, tai priemokos už kompensuojamuosius vaistus nuolat augo, didėdavo kiekvieną mėnesį. Taigi naujasis Vyriausybės nutarimas ir buvo skirtas šiai problemai spręsti. Nutarta į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įrašyti tik tuos vaistus, kurių kaina nebus didesnė nei 10 proc. tų referencinių šalių, pagal kurį mes apskaičiuojame kainas, vidurkis. Toks sprendimas sukūrė sąlygas sumažinti priemokas. Dabar priemoka tapo tokia, kokia buvo prieš dvejus metus – 2015 metais. Taigi matome, kad priemonė tikrai veiksminga.

 

Sumažinus kompensavimo dalį, PSDF sutaupo lėšų, bet iš tiesų dabar vaistai pabrango tiems pacientams, kurie nenori keisti anksčiau jiems paskirtų vaistų (dabar tenka daugiau primokėti) į pigesnius, tačiau jiems nelabai tinkamus vartoti. Kaip vertinate tokią situaciją? Ar ketinate nagrinėti tokį vaistų kompensavimo mechanizmo aspektą?

Visų vaistų veikliosios medžiagos yra kompensuojamos. Nė viena veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta iš Vaistų kainyno. Į kompensuojamųjų vaistų kainyną buvo įrašyti tik tie vaistai, kuriems gamintojai sumažino kainas iki nustatyto lygio. Kai kurie gamintojai nesumažino kainos iki nustatyto lygio, todėl nepateko į kainyną. Tačiau visos veikliosios medžiagos yra kompensuojamos. Kai teigiama, jog tam tikrų vaistų Lietuvoje nėra, – manipuliuojama pacientais. Iš tiesų dažniausiai vaistus gamina kitas gamintojas, todėl pacientai visada gali rasti jiems reikiamų vaistų. Dabar bandoma kelti nerimą, teigiant, kad pacientai negali įsigyti savo vaistų. Tai netiesa.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 7

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.