Ar turime priešnuodžių mirtingumui dėl prostatos vėžio suvaldyti?

2017-12-06

Dabar Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, PV yra pati dažniausia onkologinė vyrų liga, prieš keletą metų pagal dažnumą ji aplenkė iki tol ilgai pirmavusį plaučių vėžį. Pradėjus įgyvendinti prostatos specifinio antigeno tyrimų programą, Lietuvoje PV išaiškinama vis dažniau, kasmet daugiau kaip 2 tūkst. naujų ligos atvejų, bet, laimė, ankstyvesnės stadijos, todėl pacientams galima pritaikyti efektyvesnį gydymą, o kartu ir padidinti tikėtiną gyvenimo trukmę. 2 tūkst. atvejų nėra mažai, bet onkologų šis skaičius labai negąsdina, nes nemaža dalis aptinkamų navikų yra ankstyvos stadijos, vadinamieji kliniškai nereikšmingi. Vyrams, sergantiems kliniškai nereikšmingu PV, gydymas neskiriamas – pacientai tik stebimi, periodiškai tikrinama jų sveikata, teikiamos rekomendacijos, kaip sumažinti ligos sunkėjimo riziką. Nerimą kelia tai, kad, nepaisant įgyvendinamų prevencinių programų, mirtingumas nuo PV nemažėja, netgi didėja, tiesa, auga mažesniais tempais nei anksčiau. Apie šiandienes prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo galimybes kalbiname VUL SK Urologijos centro, Nacionalinio vėžio instituto direktorių prof. Feliksą Jankevičių.

 

Kai kurie gydytojai Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, abejoja PSA testų nauda: esą per 10 metų įgyvendinant PSA tyrimų programą nepavyko pastebimai sumažinti vyrų mirtingumo nuo PV. Kita vertus, PSA programose dalyvaujantys vyrai patiria daug streso, jei nustatomas padidėjęs PSA kiekis – jiems atliekama įvairių tyrimų, netgi invazinių, traumingų, galiausiai paaiškėja, kad visa tai buvo padaryta... be reikalo. Juk PSA kiekio padidėjimą gali sukelti ne tik PV, bet ir daugelis gerybinių ligų ar būklių – gerybinė hiperplazija, uždegimas, lytiniai santykiai, jodinėjimas, važiavimas dviračiu ir pan.

 

Pirmiausia turime pasakyti, kad mirtingumas dėl prostatos vėžio JAV mažėja. Tačiau nėra visai aišku, kodėl jis mažėja. Galbūt todėl, kad Amerikoje jau gana seniai, seniau nei Lietuvoje, pradėti tikslinės vyrų populiacijos PSA tyrimai. O gal yra kitų priežasčių, kurių mes negebame identifikuoti, pavyzdžiui, galbūt mirtingumas mažėja dėl didesnio visuomenės informuotumo apie PV, ankstyvos diagnostikos, profilaktikos galimybes?

Iš tiesų, yra gydytojų, kurie teigia, kad PSA testas netgi yra žalingas. Pavyzdžiui, tokios pozicijos anksčiau laikėsi Amerikos šeimos gydytojų ligų prevencijos draugija, teigusi, kad PSA testai nepadeda geriau kontroliuoti PV ir mažinti mirtingumo, todėl neturėtų būti rutiniškai rekomenduojami. Anot šių gydytojų, PSA testavimas sukelia nereikalingą įtampą, didina invazinių procedūrų, prostatos biopsijų ir su jomis susijusių galimų komplikacijų skaičių, be to, išaiškinama nemažai tokių PV formų, kurių gydyti visiškai nereikia, o užtenka budraus stebėjimo. Taigi, tarsi, daug nervų, daug išlaidų ir rizikos, o naudos – beveik jokios. Vis dėlto ši draugija gan greitai buvo priversta iš esmės keisti poziciją, nes, nustojus vykdyti PSA testavimą, JAV drastiškai ėmė daugėti užleisto PV atvejų ir atitinkamai mirštamumas nuo PV. Tai paskatinto sukurti prognozės modelius, padedančius projektuoti situaciją ateityje – kas įvyktų, jei būtų atsisakyta išankstinio PSA testavimo. Mokslinės prognozės tokiu atveju piešia niūrų vaizdą: labai padažnėtų užleisto metastazavusio PV atvejų ir, aišku, mirštamumas nuo PV.

Pozityvaus požiūrio laikosi Europos ir Amerikos onkologai, urologai. Jie teigia, kad PSA testavimas yra labai subtilus instrumentas. Pripažįstama, kad PSA testo jautrumas yra itin didelis, bet specifiškumas, deja, labai mažas. Tai reiškia, kad PSA kiekis gali padidėti dėl įvairių priežasčių.

Ir Europos, ir Amerikos urologų asociacija tvirtina, kad PSA testavimas yra labai svarbus siekiant anksti išaiškinti PV ir mažinti mirštamumą nuo šios ligos. Beje, ir minėta Amerikos šeimos gydytojų organizacija, sunerimusi dėl augančio mirtingumo dėl PV, perrašė savo rekomendacijas ir dabar tvirtina, kad PSA testai gali būti rekomenduojami vyrams, prieš tai atitinkamai juos informavus apie šių testų naudą, testavimo išdavas ir pasekmes. Kuo toliau, tuo aiškiau, kad PSA testai naudingi, tik reikia mokėti jais naudotis. Daugiausia naudos testavimas duoda tiems vyrams, kurie turi didesnę riziką susirgti PV. Remdamiesi Europos ir Amerikos urologų asociacijų rekomendacijomis, Lietuvoje taip pat pakoregavome PSA testavimo strategiją, dabar ji dar labiau orientuota į didesnės PV rizikos vyrus. Ši strategija paremta mokslu. O mokslas tvirtina, pirma, kad nėra prasmės atlikti PSA testų vyresniems kaip 70 metų vyrams, nes jų tikėtina gyvenimo trukmė nėra didesnė už tą, kuri būtų susirgus PV. Todėl dabar programoje nubrėžta viršutinė amžiaus riba: iki 69 metų įskaitytinai. Apatinė rizikos amžiaus riba priklauso nuo PSA kiekio. Vyrams nuo 45 iki 50 metų – jei PSA >1 ng/l, vyresniems nei 60 metų vyrams, kurių PSA >2 ng/l. PSA testai rekomenduojami ir vyrams, kurių pirmos eilės giminaičiai (tėvas, broliai) serga ar sirgo PV.

 

Minėjote, kad yra daug ligų, būklių, situacijų, kada PSA padidėja nesant PV ar kitos sunkesnės ligos. Kokios tai situacijos, kodėl apie jas reikėtų žinoti ir gydytojams, ir testus atliekantiems vyrams?

 

Labai teisingas pastebėjimas. Europos urologų asociacija pabrėžia, kad prieš PSA testą vyrai turi būti gerai ir suprantamai informuojami: apie PSA testų naudą ir galimą žalą, kaip pasirengti testui, kas turi įtakos testo rezultatams ir pan. PSA pusinio skilimo periodas yra apie 3 dienos, todėl vyrams 4–5 dienas iki testo reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių, o jau būtiniausiai iš vakaro. Antras patarimas – prieš testą nedaužyti tarpvietės, nevažinėti dviračiu, neužsiimti tokiu sportu, kurio metu gali būti traumuojama prostatos sritis. PSA testo nereikėtų atlikti po urologinio digitalinio tyrimo, taip pat jei vyras yra peršalęs, karščiuoja, dažnai šlapinasi ar turi kitokių apatinių šlapimo takų simptomų. Ir svarbiausias postulatas – remiantis vien PSA testu negalima daryti jokių kategoriškų išvadų. Pirmą kartą nustačius padidėjusį PSA kiekį, visada reikėtų testą pakartoti. Jei ir antrą kartą tiriant PSA kiekis būna padidėjęs, vyrą reikia siųsti konsultuoti urologui.

Centrinė figūra PSA patikrų schemoje yra šeimos gydytojas. Jis turi labai gerai žinoti patikros algoritmą, kada ir kaip pasielgti, kada ir kur siųsti pacientą.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 8

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.