Prostatos vėžys. Kaip sumažinti dažniausiai pasitaikančios vyrų onkologinės ligos riziką ir mirtingumą?

2017-12-06

Sergamumas prostatos vėžiu Europoje auga. Prostatos vėžys yra dažniausiai pasitaikanti onkologinė liga tarp Europos vyrų ir užima trečią vietą tarp mirties priežasčių. Tai sukelia nepageidaujamų pasekmių Europos sveikatos sistemai.

 

Sergamumas prostatos vėžiu per pastaruosius du dešimtmečius ženkliai išaugo ir išsivysčiusiose šalyse didėjant vyrų gyvenimo trukmei toliau auga. Europos urologų asociacija, bendradarbiaudama su ekspertais ir kitomis organizacijomis, tarp jų ir Europos vėžiu sergančių pacientų organizacija prostatos dienos proga išleido vadinamąjį „Baltąjį dokumentą“ (angl. White paper) [1]. Šio dokumento tikslas – suvienyti visų suinteresuotų grupių jėgas ir nukreipti savo veiklą prostatos vėžio rizikos ir mirtingumo mažinimo linkme. Šiame straipsnyje pateikiama trumpa šio dokumento apžvalga, atkreipiant dėmesį į pagrindines problemas ir pasiūlytus jų sprendimo būdus.

Rizikos veiksniai

 

Patvirtinti rizikos veiksniai

Yra žinomi trys pagrindiniai prostatos vėžio rizikos veiksniai. Tai amžius, priklausymas tam tikrai etninei grupei ir liga šeimoje [2]. Rizika susirgti prostatos vėžio didėja su amžiumi. Vidutinis amžius diagnozės nustatymo metu yra 69 metai. Prostatos vėžys dažniau nustatomas kilusiems iš Afrikos asmenims ir rečiausiai – iš Azijos šalių kilusiems vyrams.

Tik nedidelė sergančiųjų prostatos vėžiu populiacijos dalis (9 proc.) turi paveldimą ligą. Taip galima teigti, jei šeimoje šia liga sega trys ir daugiau vyrų ar bent dviem vyrams šeimoje ši liga pasireiškė ankstyvame amžiuje (

 

Kiti rizikos veiksniai

Duomenys apie kitus rizikos veiksnius yra prieštaringi. Prostatos vėžio ir metabolionio sindromo komponentų (kūno masės indekso, hiperglikemijos ar dislipidemijos, padidėjusio trigliceridų ir sumažėjusio mažo tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracijos) ryšys buvo nagrinėjamas metaanalizėje. Padidėjusios prostatos vėžio rizikos tendencijos buvo nustatytos tik tarp sergančiųjų arterine hipertenzija ir turinčiųjų padidėjusią juosmens apimtį (>102 cm). Šiais atvejais prostatos vėžio rizika atitinkamai padidėja 15 proc. (p = 0,035) ir 56 proc. (p = 0,07). Nors rezultatai priklauso nuo geografinės vietovės, metabolinis sindromas mažai susijęs su padidėjusia prostatos vėžio rizika [5]. Dabar turimi duomenys vienareikšmiškai negali teigti, kad nutukimas (KMI >30 kg/m2) didina prostatos vėžio riziką, tačiau nutukusiems vyrams dažniau nustatomas agresyvios formos prostatos vėžys [6].

 

Svariais tyrimais nepatvirtintos profilaktikos priemonės

Yra manoma, kad apie pusės vėžio atvejų galima būtų išvengti. Europos elgsenos kodekse kovoje prieš vėžį (angl. The European Code against Cancer) Europos gyventojams pateikta 12 rekomendacijų, padėsiančių sumažinti vėžio riziką. (www.cancer-code-europe.iarc.fr). Paskutinė, 4-oji redakcija atnaujinta 2015 metais [7]. Šiame dokumente pateikiamos bendrosios rekomendacijos, kaip išvengti ar sumažinti kancerogenų poveikį, įsisavinti sveiką gyvenseną ar dalyvauti vakcinacijos programose bei kaip organizuoti ankstyvos žarnyno, krūties ar gimdos kaklelio vėžio diagnostikos programas. Be šių bendrųjų vėžio profilaktikos rekomendacijų, patikimų duomenų, kad tam tikros specifinės priemonės galėtų sumažinti prostatos vėžio riziką, nėra.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 8

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.