Prostatos vėžys: į kovą buriasi pacientai, gydytojai ir politikai

2017-12-06

Visame pasaulyje pastebimai didėja sergamumas piktybiniais navikais. Prostatos vėžys (PV) – viena tokių sparčiausiai plintančių vėžio formų. Prieš keletą metų pagal dažnumą ji aplenkė plaučių vėžį ir tapo dažniausiu vyrų piktybiniu naviku.

 

Prostatos vėžiu dažniau serga vyresnio amžiaus vyrai, todėl šios ligos plitimą mokslininkai pirmiausiai sieja su vyrų gyvenimo trukmės didėjimu, vyriškos populiacijos senėjimu. Senstant keičiasi daugelis organizmo homeostazės parametrų, ypač imuniteto, hormonų pusiausvyros, o tai sudaro palankias sąlygas nuo lytinių hormonų priklausomam PV vystytis. Vis dėlto gydytojai pastebi, kad PV jaunėja, jis vis dažniau nustatomas netgi vidutinio amžiaus ar jaunesniems vyrams, kartais nesulaukusiems nė 40 metų.

Kol PV priežastys nežinomos, beveik nėra galimybių sumažinti sergamumą šia liga, tačiau jau mokame anksti diagnozuoti PV, kada gydymas dar labai veiksmingas ir dauguma pacientų pasveiksta. Prie ankstyvo PV išaiškinimo svariai prisideda prostatos specifinio antigeno (PSA) testai, kurie daugelyje valstybių, taip pat Lietuvoje atliekami organizuotai, įgyvendinant valstybines programas. PSA testavimui kviečiami tų populiacijos grupių vyrai (nuo 40–45 iki 70 metų amžiaus), kurie dėl amžiaus ar nepalankaus paveldimumo turi padidėjusią riziką susirgti PV.

Pasaulio sveikatos organizacija rugsėjį yra paskelbusi Prostatos vėžio žinomumo mėnesiu, o rugsėjo 15-ąją – Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šių labai svarbių iniciatyvų tikslas – informuoti visuomenę apie PV, šios ligos ankstyvos diagnostikos svarbą ir galimybes, gydymą.

Europos prostatos vėžio pacientų koalicija ir Europos urologų asociacija yra parengusios „Baltąją knygą“, kurioje suformuluoti visuomenės, politikų, gydytojų ir mokslininkų uždaviniai, padėsiantys geriau valdyti ir gydyti PV, išsaugoti daugiau vyrų gyvybių.

Rugsėjo 27 dieną Europos Parlamente vyko renginys, skirtas Prostatos vėžio žinomumo mėnesiui, renginyje buvo pristatyta naujoji Europos PV valdymo strategija ir uždaviniai. Jame Europos Parlamento narys ES sveikatos ir maisto saugumo politikos komisaras Vytenis Andriukaitis pristatė šiuolaikinę europinę PV valdymo strategiją ir Europos urologų asociacijos „Baltosios knygos“ informacinę medžiagą.

Vilniuje taip pat vyko išskirtinis renginys, skirtas Prostatos vėžio žinomumo mėnesiui. Į jį buvo pakviesti žurnalistai, medikai, mokslininkai, sveikatos politikai, pacientų organizacijų atstovai. Jame apie šeimos gydytojų vaidmenį vykdant ankstyvo PV išaiškinimo programą ir kitas iniciatyvas, renginyje kalbėjo Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentė Sonata Varvuolytė. Šiuolaikinio medicinos mokslo ir praktikos laimėjimus diagnozuojant ir gydant PV pristatė Lietuvos nacionalinio vėžio instituto direktorius profesorius Feliksas Jankevičius.

Išskirtinai svarbi misija bandant pažaboti PV tenka medicinos ir farmacijos mokslui, tyrinėtojams, naujų vaistų kūrėjams ir gamintojams. Neperdedant galima pasakyti, kad pirmiausia jų dėka pastaraisiais metais pavyko pasiekti proveržio PV gydymo srityje, pagerinti PV sergančių pacientų gyvenimo kokybę, padidinti tikėtiną gyvenimo trukmę.

 

Po šio renginio kalbėjomės su Nacionalinio vėžio instituto direktoriumi, onkologu urologu profesoriumi Feliksu Jankevičiumi.

Kaip apibūdintumėte dabartinę PV situaciją Lietuvoje?

Dabar Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, PV yra pati dažniausia onkologinė vyrų liga, prieš keletą metų pagal dažnumą ji aplenkė iki tol ilgai pirmavusį plaučių vėžį. Pradėjus įgyvendinti prostatos specifinio antigeno tyrimų programą, Lietuvoje PV išaiškinama vis dažniau, kasmet daugiau kaip 2 tūkst. naujų ligos atvejų, bet, laimė, ankstyvesnės stadijos, todėl pacientams galima pritaikyti efektyvesnį gydymą, o kartu ir padidinti tikėtiną gyvenimo trukmę. 2 tūkst. atvejų nėra mažai, bet onkologų šis skaičius labai negąsdina, nes nemaža dalis aptinkamų navikų yra ankstyvos stadijos, vadinamieji kliniškai nereikšmingi. Vyrams, sergantiems kliniškai nereikšmingu PV, gydymas neskiriamas – pacientai tik stebimi, periodiškai tikrinama jų sveikata, teikiamos rekomendacijos, kaip sumažinti ligos sunkėjimo riziką.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 8

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.