Klastingai moterų ligai – deramas medikų atsakas

2017-12-06

Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nors šios ligos pikas pasiekiamas vyresniame amžiuje, apie 60-uosius gyvenimo metus, pastebima, kad vis daugiau moterų suserga ir jaunesniame amžiuje. Apie šios ligos diagnostikos svarbą, krūties ligomis sergančių pacientų slaugą, jų priežiūrą, reabilitaciją, chirurginę rekonstrukciją ir plastikos operacijas bei naujausio medikamentinio gydymo aktualijas kalbamės su Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovu dr. Alvydu Česu.

 

Rugsėjo viduryje Klaipėdoje vyko Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos bei Klaipėdos universitetinės ligoninės organizuota konferencija, skirta krūties vėžio aktualijoms. Kokius įvardytumėte šio renginio pagrindinius aspektus?

Iš tiesų tai buvo jau tradicine tapusi tarptautinė Krūties vėžio problematikai skirta konferencija Lietuvoje. Ji vyksta trečius metus iš eilės, paprastai – rugsėjo mėnesį. Per šį trejų metų laikotarpį minėtas renginys išaugo į labai rimtą tarptautinę konferenciją. Žinojome, jog panašios problemos labai domina mūsų artimiausius kaimynus – kolegas iš Latvijos ir Estijos. Jie jau anksčiau buvo išreiškę norą dalyvauti šioje konferencijoje, todėl kolegoms mielai suteikėme tokią galimybę. Juolab kad tiek latviai, tiek estai buvo pasiryžę pasidalyti patirtimi, papasakoti apie savo veiklos kryptis, pasitarti. Jie taip pat yra pasirengę su mumis organizuoti bendrus projektus, susijusius su krūties vėžio gydymu. Tad nuo kitų metų konferencijoje žada dalyvauti ne pavieniai gydytojai, dirbantys krūties vėžio gydymo srityje, bet ir daugiau mūsų kaimynų.

Konferencija, kurią galima vadinti daugiadalyke, į bendrą visumą sujungė gausų būrį specialistų, dirbančių su krūties navikais sergančiais pacientais. Tai  krūtų chirurgai, onkologai radioterapeutai, onkologai chemoterapeutai, neabejotinai – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai, patologai, genetikai, molekulinės laboratorijos specialistai, taip pat pacientes (tiek prieš operacijas, tiek po jų) slaugančios ir prižiūrinčios slaugytojos.

Šiemet pirmą kartą organizavome 3 lygiagrečiai vykusias sesijas, kurios buvo skirtos onkologams chemoterapeutams, krūtų ir plastikos chirurgams ir slaugos specialistams. Beje, pastarųjų indėlis į bendrą darbą sėkmingai gydant ligonius labai svarbus. Konferencijoje dalyvavo daug slaugos specialistų iš visos Lietuvos. Savo patirtimi bei įžvalgomis dalijosi šioje srityje daug pasiekusios slaugytojų komandos iš Suomijos universitetinės ligoninės. Profesorė Ulla Drake, vieno iš europinių projektų dalyvė, teigė, jog įkurti Krūties navikų centro slaugytojos pareigybę labai svarbu, nes, būdama kompetentinga šioje srityje, ji gali atlikti labai daug darbų ir tam tikra prasme sumažinti gydytojui tenkančių, netiesiogiai su krūties vėžiu sergančių pacienčių gydymu susijusių problemų mastą. Manome, kad šiandien slaugytojos iš tiesų tampa ne padėjėjomis, o labai reikšmingais daugiadalykės komandos nariais. Jos gali priimti svarbius sprendimus ir dirbti savarankiškai. 

Tiek Klaipėdos universitetinė ligoninė, tiek Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija ir Klaipėdos universiteto Slaugos fakultetas visapusiškai remia šį projektą. Neabejojame, kad ši slaugytojų specialybė bus sertifikuota ir slaugytojos, įgijusios papildomų kompetencijų, galės sėkmingai įsilieti į krūties vėžį gydančios komandos būrį.

Konferencijoje dalyvavę ir naujausias diagnostikos tendencijas pristatę radiologai taip pat pabrėžė, kad radiologas yra labai svarbus medikų komandos, gydančios krūties vėžį, narys. Pirmiausia dėl to, kad jam tenka labai didelė atsakomybė pritaikyti geriausią ištyrimo metodą, kurių, beje, atsiranda vis daugiau. Visada svarbu parinkti saugią ir efektyvią diagnostiką, kad būtų įmanoma nustatyti ligą per galimai trumpesnį laiką ir kuo greičiau pradėti gydymą.

Į šią konferenciją pakvietėme daug pasaulyje gerai žinomų, krūties vėžio gydymo srityje pirmaujančias pozicijas užimančių specialistų iš Vakarų Europos. Tai Vienos (Austrija) universiteto profesorius Michael Gnant, taip pat Madrido (Ispanija) universiteto profesorius Javier Cortes, dirbantis krūties onkologijos srityje. Jie yra vieni iš pagrindinių naujos kartos taikinių terapijai taikomų medikamentų tyrėjai. Be kitų kolegų užsieniečių, konferencijoje aktyviai dalyvavo Lietuvos specialistai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kurie dalijosi savo patirtimi bei įžvalgomis, aptarė įvairiausius klinikinius atvejus, aktyviai dalyvavo diskusijose. Manau, šis renginys buvo labai sėkmingas, iš ankstesniųjų išsiskyręs ne tik dalyvių skaičiumi (daugiau nei 150 dalyvių), bet ir jų dėmesiu nagrinėtoms problemoms. Konferencijos pabaigoje jų gretos nė kiek nepraretėjo, iš lygia greta vykusių sesijų susirinko visi dalyviai bendrai diskusijai ir aptarimui. Tai, kad specialistai neišsibėgiojo, nors konferencija vyko visą dieną, įtemptas 8 valandas, rodo, kad tema labai aktuali, įdomi ir neabejotinai naudinga.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2017 m. Nr. 8

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.