Lietuvos gydytojo žurnalas 2017/9

Turinys

 

Aktualusis interviu

Lietuvos medikų sąjūdis privertė valdžią imtis rimtų permainų įgyvendinimo...

 

Dermatologija            

Dermatovenerologijos naujienos grindžiamos mokslinių tyrimų rezultatais ir gera klinikine praktika     

Europos dermatologų kongrese Ženevoje – svarbios žinios pasauliui

Odos melanomos valdymo aktualijos

Biologiniai vaistai ir žvynelinė. Kas naujo?

Psoriazės gydymo vaistais, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tvarkos aprašas       

Supūliavęs hidradenitas                  

Lėtinis niežėjimas: etiopatogenezė, klasifikacija, diagnostikos ir gydymo principai               

Aknės patogenezė ir gydymas      

 

Endokrinologija

Liraglutidas – kur kas daugiau nei tik gera glikemijos kontrolė

SGLT-2 inhibitoriai – naujos kartos vaistai glikemijos korekcijai bei ŠKL rizikai mažinti       

Diabetinė gastroparezė: priežastys, klinika ir gydymas   

 

Pulmonologija

LOPL išlieka aktuali sveikatos problema        

Lapkričio 15-oji – Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių
ligos diena

Bronchektazės: ar pakankamai gerai diagnozuojama liga?                  

Rūkymas ir plaučių ligos: ar tampame sveikesni?              

Suaugusiųjų astmos kontrolė gydant beklometazono ir formoterolio deriniu itin smulkių dalelių inhaliatoriuje:
kasdienės klinikinės patirties tyrimas CASPER                  

 

LGŽ rekomenduoja

Vaikų miegas ir su juo susijusių problemų įvertinimas pirminėje sveikatos priežiūroje         

 

Šeimos medicina

Europos kardiologų mokykla Vilniuje: nuo kasdienybės iki fantastikos

Reikšmingas žingsnis kontrolės link

Folikulinė limfoma: gydymo galimybės Lietuvoje ir pasaulyje

Keliautojų diarėja: naujos prevencijos ir gydymo gairės

ASU poveikis gydant osteoartritą

 

Medicinos istorija

Lietuvos medicinos ištakos: pirmieji gydytojai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje           

 

Rūkymas ir plaučių ligos: ar tampame sveikesni?

Paskutinius kelerius metus pasaulyje itin išpopuliarėjo „sveiko gyvenimo būdo“ propagavimas: skatinama sveikai maitintis, aktyviai fiziškai judėti, grūdintis; mokoma, kaip sumažinti stresą, planuoti dienos darbo ir poilsio režimą ir kt. Deja, sergančiųjų plaučių ligomis pasaulyje tik daugėja. Lietuvoje kasmet apie 1500 žmonių diagnozuojamas plaučių vėžys, lemiantis labai trumpą gyvenimo trukmę. Plaučių uždegimas, nepaisant naujausių plataus spektro antibiotikų, išlieka viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių mirties priežasčių. Dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) kasmet pasaulyje miršta apie 3 milijonai žmonių.

LOPL išlieka aktuali sveikatos problema

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra gana aktuali sveikatos problema, ja serga labai daug gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ši liga tampa trečia gyventojų mirties priežastimi. Sergantiems LOPL pacientams tenka naudotis ne vien pulmonologų ar bendrosios praktikos gydytojų, bet ir kardiologų (LOPL dažnai esti gretutinė sergant išemine širdies liga), gydytojų radiologų ir kitų specialistų teikiamomis paslaugomis.

Diabetinė gastroparezė: priežastys, klinika ir gydymas

Gastropareze vadinama patologinė būklė, pasireiškianti skrandžio retencija ir ne gastrointestiniais simptomais. Svarbiausias objektyvus gastroparezės požymis – užtrukęs skrandžio ištuštinimas nesant mechaninės obstrukcijos. Dažniausiai pasitaiko diabetinė, idiopatinė ir pooperacinė (chirurginė) gastroparezė. Sutrikusio skrandžio ištuštinimo simptomais gali pasireikšti ir kai kurios kitos ligos.

Odos melanomos valdymo aktualijos

Odos melanoma (OM) – piktybinis melanocitų kilmės navikas, kuris sudaro 5 proc. piktybinių odos navikų. Tai palyginti reta patologija, tačiau progresuojanti OM eiga sukelia 90 proc. pacientų mirties priežasčių tarp piktybinių odos navikų. Daugeliui (90 proc.) pacientų išpjaunamas pirminis neišplitęs navikas. Tokiais atvejais sergančiųjų odos melanoma 10 metų tikėtina gyvenimo trukmė svyruoja nuo 75 iki 85 proc. Esant OM sritinių limfmazgių metastazių , sergančiųjų 10 metų tikėtina gyvenimo trukmė svyruoja nuo 20 iki 40 proc. [1], atitinkamai kai randama vidaus organų metastazių, sergančiųjų 5 metų tikėtina gyvenimo trukmė – nuo 7 iki 16 proc. [10].

Europos dermatologų kongrese Ženevoje – svarbios žinios pasauliui

Rugsėjo 13–17 d. Ženevoje vyko 26-asis Europos dermatologų kongresas EADV (European Academy of Dermatology and Venereology), kuriame lankėsi gausus gydytojų dermatovenerologų būrys iš Lietuvos. Apie svarbiausias šių metų naujienas Europai ir pasauliui kalbamės su Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Infekcinių ligų departamento vadove, gydytoja dermatovenerologe Jolanta Česiene.

Supūliavęs hidradenitas

Pirmą kartą supūliavęs hidradenitas (SH), dar vadinamas acne inversa, buvo aprašytas 1839 m. Velpeau Prancūzijoje [1]. Nuo to laiko moksliniais tyrimais pagrįstų žinių apie SH diagnostikos ir gydymo metodus tik daugėjo. Per pastarąjį dešimtmetį vidutinio sunkumo ir sunkiam SH gydyti pradėti skirti biologiniai vaistai tumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitoriai: adalimumabas, infliksimabas. Kol kas SH gydymo indikacijai patvirtintas ir registruotas Europoje vienintelis adalimumabas.

Biologiniai vaistai ir žvynelinė. Kas naujo?

Psoriazė (žvynelinė) – tai lėtinė uždegimu pasireiškianti imuninių mechanizmų nulemta, nuolat atsinaujinanti liga. Kasmet spalį minima Tarptautinė sergančiųjų žvyneline diena, kurią stengiamasi atkreipti dėmesį į šia liga sergančiųjų problemas, o su sveikatos priežiūros specialistais – pasidalyti įvairiomis gydymo naujovėmis. Sunkios eigos žvynelinės valdymo perversmą sukėlė biologiniai vaistai, kurių spektras išsiplėtė nauja vaistų grupe – IL-17A inhibitoriais. Šiais metais Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta sunkios žvynelinės sisteminio gydymo, kuris kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, metodika bei biologinių vaistų skyrimo indikacijos vaikams.

Dermatovenerologijos naujienos grindžiamos mokslinių tyrimų rezultatais ir gera klinikine praktika

Pasaulio dermatovenerologai kasmet spalio 29-ąją mini Pasaulinę žvynelinės dieną. Žvynelinė – tai viena labiausiai varginančių ir sunkiai gydymų odos ligų, todėl jai skiriamas dėmesys – neatsitiktinis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu žvyneline serga apie 125 mln. žmonių. Dešimtadaliui pacientų išsivysto sunki ligos eiga, lydima išplitusio bėrimo, sąnarių pažeidimo ir susijusių gretutinių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, supūliavęs hidradenitas, Krono liga ir kt. Sunkia žvyneline sergantiems pacientams svarbu pradėti savalaikį sisteminį gydymą šiuolaikiškais ligą modifikuojančiais vaistais. Tačiau dermatovenerologams aktuali ne vien ši liga. Apie pastarojo meto dermatologijos naujienas bei vykusius kitus renginius kalbamės su LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinikos vadove prof. Skaidra Valiukevičiene.

Lietuvos medikų sąjūdis privertė valdžią imtis rimtų permainų įgyvendinimo...

Lapkričio 3 dieną Vilniuje susikūrusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė įsteigė medikų judėjimą, kurio pagrindinis tikslas – rūpintis ir medicinos darbuotojų, ir pacientų interesais arba, kaip sakė buvęs šio sąjūdžio iniciatorius ir lyderis, Vilniaus Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius, noras „išlaisvinti medikus ir jų pacientus iš prievartos principus taikančių institucijų baudžiavos ir iškovoti orias sąlygas visiems tikriesiems sveikatos sistemos šeimininkams“... Nors, siekdamas išvengti interesų konflikto, lyderiavimo pozicijas profesorius užleido savo kolegoms, iš aktyvios veiklos jis nepasitraukė. Šiandien – pokalbis su prof. Vytautu Kasiulevičiumi apie kilnius sąjūdžio tikslus, jo įgyvendinimo galimybes ir dideles ateities viltis...
 

© 2006 Visos teisės saugomos.