Dermatovenerologijos naujienos grindžiamos mokslinių tyrimų rezultatais ir gera klinikine praktika

2017-12-29

Pasaulio dermatovenerologai kasmet spalio 29-ąją mini Pasaulinę žvynelinės dieną. Žvynelinė – tai viena labiausiai varginančių ir sunkiai gydymų odos ligų, todėl jai skiriamas dėmesys – neatsitiktinis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu žvyneline serga apie 125 mln. žmonių. Dešimtadaliui pacientų išsivysto sunki ligos eiga, lydima išplitusio bėrimo, sąnarių pažeidimo ir susijusių gretutinių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, supūliavęs hidradenitas, Krono liga ir kt. Sunkia žvyneline sergantiems pacientams svarbu pradėti savalaikį sisteminį gydymą šiuolaikiškais ligą modifikuojančiais vaistais. Tačiau dermatovenerologams aktuali ne vien ši liga. Apie pastarojo meto dermatologijos naujienas bei vykusius kitus renginius kalbamės su LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinikos vadove prof. Skaidra Valiukevičiene.

 

Kuo ypatingas šis ruduo jums ir jūsų kolegoms?

Šis ruduo Lietuvos dermatovenerologams – įdomus ir labai aktyvus veiklos etapas. Nors reguliariai vyksta Europos dermatovenerologų asociacijos kongresai (paskutinis vyko Šveicarijoje, Ženevoje), Baltijos šalių dermatovenerologus subūrė gilias tradicijas turintis XIV Baltijos šalių dermatovenerologų asociacijos kongresas. Šių metų spalio 5–6 dienomis Vilniuje, išskirtinėje akademinėje vietoje – Lietuvos mokslų akademijoje vykusį renginį padėjo organizuoti Lietuvos užkrečiamųjų ligų centras. Už puikiai organizuotą bei parengtą turiningą programą esame nuoširdžiai dėkingi šio centro vadovui prof. dr. Sauliui Čaplinskui.

Kongrese daug dėmesio buvo skirta dermatovenerologijos naujienoms, grindžiamoms mokslinių tyrimų rezultatais ir gera klinikine praktika. Reikėtų pažymėti, kad šiandienos dermatovenerologijoje pirmauja naujos gydymo technologijos, pereinama nuo tradicinio prie uždegiminę ligą modifikuojamojo gydymo biologinės terapijos kryptimi, nes nustatyti svarbiausi lėtinio uždegimo mediatoriai, kaip antai interleukinas 17 (sergant žvyneline) ar interleukinas 4/13 (sergant atopiniu dermatitu). Sukurti nauji vaistai – monokloniniai antikūnai blokuoja šių interleukinų receptorius ir tokiu būdu sustabdo lėtinį uždegimą. Jais galima visiškai kontroliuoti ligą.

Reikėtų pažymėti, jog žvynelinės gydyme didžiulis proveržis įvyko pradėjus taikyti biologinę terapiją, nuo plataus TNF inhibitorių spektro pereinant prie selektyvesnio poveikio vaistų. Kongrese buvo pabrėžiami pastarųjų privalumai, nes pasitelkus selektyvią biologinę terapiją galima užtikrintai kontroliuoti ligą, tai yra daugeliui žvyneline sergančiųjų pacientų pasiekiama „švari oda“, kai bėrimai visiškai išnyksta.

 

Kokiomis kitomis teigiamomis žinutėmis galite šiuo metu nudžiuginti savo ligonius?

Įvykus selektyvios biologinės terapijos proveržiui, tikimės, kad atsiras galimybė juos skirti sunkiai sergantiems pacientams. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino kompensuojamo sisteminio žvynelinės gydymo metodiką, kurioje numatyta tradicinės ir biologinės terapijos pasirinkimo kaita.

Kita gera žinia, kad biologiniai vaistai yra prieinami gydyti sunkios formos vaikų žvynelinę. Tokių ligonių nėra daug. Šiuo metu gydomos dvi sunkia žvyneline sergančios paauglės pagal tikslines indikacijas, kai tradicinis sisteminis gydymas metrotreksatu neveiksmingas.

Reta lėtinė liga – supūliavęs hidradenitas, kai neveiksmingas gydymas antibiotikais ar chirurginis gydymas, kartojasi pūlinių ir fistulių susidarymas raukšlėse, gydytojas dermatologas gali paskirti kitą veiksmingą gydymą biologiniu vaistu. 

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 9

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.