Supūliavęs hidradenitas

2017-12-29

Doc. dr. Vesta Kučinskienė1, Roberta Lakštinytė2

1 LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinika, Kauno klinikos, 2 LSMU MA Medicinos fakultetas

 

Pirmą kartą supūliavęs hidradenitas (SH), dar vadinamas acne inversa, buvo aprašytas 1839 m. Velpeau Prancūzijoje [1]. Nuo to laiko moksliniais tyrimais pagrįstų žinių apie SH diagnostikos ir gydymo metodus tik daugėjo. Per pastarąjį dešimtmetį vidutinio sunkumo ir sunkiam SH gydyti pradėti skirti biologiniai vaistai tumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitoriai: adalimumabas, infliksimabas. Kol kas SH gydymo indikacijai patvirtintas ir registruotas Europoje vienintelis adalimumabas.

 

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informavo, kad nuo 2017 m. birželio 15 d. į centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą įrašė adalimumabą supūliavusio hidradenito gydymui ir, esant tam tikroms sąlygoms, sergantys vidutinio sunkumo ar sunkia šia liga pacientai bus aprūpinti VLK centralizuotai apmokamu biologiniu vaistu. Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligoninės Odos ir venerinių ligų klinikoje šis biologinis vaistas jau paskirtas keturiems pacientams.

Supūliavęs hidradenitas (SH) yra lėtinė, uždegiminė, pasikartojanti, pažeidžianti odos plaukų folikulus ir apokrinines prakaito liaukas liga. Šiai ligai būdingi skausmingi, gilūs uždegiminiai pakitimai apokrininių prakaito liaukų vietose (pažastyse, kirkšnyse, lytinių organų ar išangės srityse) [2].

 

Epidemiologija

SH yra reta odos liga (nustatomi 6 nauji atvejai 100 000 gyventojų). Paplitimas yra apie 1 proc. [2]. Moterys serga keturis kartus dažniau nei vyrai. Ligos pradžia dažniausiai pasireiškia po lytinio subrendimo arba vyresniame amžiuje [3].

 

Psichosocialiniai padariniai

Dėl lėtinės ligos eigos, jos dažno pasikartojimo, intymių kūno vietų pažeidimo SH neigiamai veikia ne tik fizinę sveikatą, sukeldamas uždegimo paveiktų vietų skausmą, bet ir pacientų psichikos sveikatą: susergama depresija, atsiranda psichosocialiniai sutrikimai (stigmatizacija, pablogėjusi seksualinė sveikata) [2].

 

Gretutinės ligos ir rizikos veiksniai

Nustatytas SH ryšys su antsvoriu (KMI 25–30) ir nutukimu (KMI ≥30). Nustatyta, kad 77 proc. sergančiųjų SH vyrų turi antsvorį, o 26 proc. – nutukę, tarp moterų – 69 proc. turi antsvorį, 33 proc. – nutukusios [2]. Vienoje SH tiriamųjų grupėje metabolinio sindromo dažnis buvo ženkliai didesnis nei tarp nesergančių SH, t. y. santykinė rizika cukrinio diabeto – 1,41, nutukimo – 1,71, dislipidemijos – 1,14, arterinės hipertenzijos – 1,19 [4]. Kitos gretutinės ligos sergant SH yra vidaus organų uždegimo ligos (Krono liga, nespecifinis opinis kolitas, lėtinis spondiloartritas) [2]. SH rizikos veiksniai yra dėvimi aptempti drabužiai, gausus prakaitavimas, plaukų skutimas, rūkymas [5].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 9

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.