Antiagregacinio gydymo naujienos

2018-02-14

Doc. dr. Birutė Petrauskienė

VUL SK Kardiologijos ir angiologijos centras

 

Pasaulyje daugiau kaip 7 mln. žmonių per metus suserga ūminiu miokardo infarktu (ŪMI). Remiantis 2015 m. Švedijos registru, miokardo infarktu su ST segmento pakilimu (MISSTP) sirgo 58/100 tūkst. gyventojų per metus. Kitose Europos šalyse – 43–144/100 tūkst. gyventojų per metus. Miokardo infarkto rizika didžiausia yra ūmioje ŪMI fazėje (5 proc. per 30 dienų). Po ūminės išemijos sindromų grįžtamojo MI rizika yra 5–7 proc. nuo 30 dienų iki 12 mėnesių, 2–5 proc. po 12 mėnesių, jeigu pacientai gydomi tik aspirinu. Mirtys ligoninėje – nuo 4 iki 12 proc., pacientų, sergančių MISSTP, vienerių metų mirštamumas angiografijos registruose yra apie 10 proc. Nors mirčių skaičius per paskutinius dešimtmečius ženkliai sumažėjo, per vienerius metus miršta 10 proc. pacientų. 20 proc. pacientų, kurie išgyvena po ŪMI, patiria antrą širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) komplikaciją. Didžiųjų ŠKL komplikacijų išsivysto maždaug 50 proc. persirgusių MI pacientų.

 

1996 m. publikuotas pirmas atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, kuriame buvo nustatyta, jog gydymas dviem antitrombocitiniais vaistais (GDAV) naudingesnis nei gydymas antikoaguliantais pacientams, kuriems atlikta perkutaninė vainikinių arterijų intervencija (PVAI).

Klopidogrelio ir aspirino derinys 2002 m. FDA ir EMA patvirtintas ŪMI gydyti ir po PVAI.

Gydymas dviem antitrombocitiniais vaistais (aspirinu ir P2Y12 receptorių blokatoriumi) yra labai svarbus apsaugant nuo stentų trombozės, išeminių komplikacijų. Tačiau jis taip pat susijęs su padidėjusia kraujavimo rizika, todėl reikia įvertinti šio gydymo naudą ir riziką. Remiantis 2015 m. duomenimis, apytiksliai nuo 1 400 000 iki 2 200 000 pacientų Europoje per metus yra indikuotinas GDAV po vainikinių arterijų intervencijos ar ūminės išemijos sindromo. Paskutiniaisiais metais labai svarbi GDAV trukmė.

2017 m. paskelbtos „Vainikinių arterijų ligos gydymo dviem antitrombocitiniais vaistais atnaujintos rekomendacijos“, kurios apžvelgia paskutiniųjų metų tyrimus ir gydymo naujoves.

 

Išemijos ir kraujavimo rizikos vertinimas

 

Naujų antitrombocitinių vaistų atsiradimas sumažino išeminių komplikacijų dažnį, bet sukėlė daugiau kraujavimų. Rizikos vertinimas gali būti naudingas apsaugant nuo išeminių komplikacijų ir sumažinant kraujavimo riziką. Daugelis rizikos balų skaičiuoklių yra sukurtos ir patvirtintos prognozuojant komplikacijas, kurios išsivysto gydymo ligoninėje metu arba artimiausiu metu po to (GRACE, TIMI, CRUSADE). Dabar sukurtos ir patvirtintos rizikos balų skaičiuoklės (DAPT, PREDISE-DAPT, kurios padeda numatyti GDAV trukmę, norint maksimaliai apsaugoti nuo išeminių komplikacijų ir sumažinti kraujavimo riziką.

DAPT skaičiuoklė buvo sukurta naudojantis 11 648 pacientų, kurie buvo tirti DAPT klinikiniame tyrime, duomenimis ir patvirtinta PROTECT klinikiniame tyrime. Ši prognozavimo taisyklė nustatė 9 veiksnius galiausiai balai svyruoja nuo -2 iki +10. Kai DAPT rizikos balai yra ≥2, MI/stentų trombozių, ŠKL arba smegenų išemijos komplikacijų rizika po ilgalaikio GDAV (30 mėn.) tarp pacientų buvo mažesnė, o kraujavimo rizika nedaug padidėjusi. Jeigu DAPT balai buvo <2 – prailgintas GDAV nesumažino išeminių komplikacijų skaičiaus, bet ženkliai padidino kraujavimo riziką.

PRECISE-DAPT skaičiuoklėje buvo įvertinta kraujavimo ir išemijos rizika tarp pacientų, kuriems buvo skirta skirtinga GDAV trukmė (12–24 mėn. arba 3–6 mėn.).

Nustatyta, jog didelės kraujavimo rizikos (PRECISE-DAPT balai ≥25) pacientams ilgalaikis GDAV nesumažino išemijos rizikos, bet sukėlė gausius kraujavimus. Pacientams, kurie neturėjo didelės kraujavimo rizikos (PRECISE-DAPT balai <25), ilgalaikis GDAV nesukėlė didesnio kraujavimo, bet labai suretino išemines komplikacijas.

 

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.