Lietuvos gydytojo žurnalas 2018/2

Turinys

 

Aktualusis interviu

Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė:
„Sveikatos apsaugai sutvarkyti pakaktų trejeto metų“

 

Insultas             

Iššūkiai, su kuriais insultą gydantys neurologai susiduria kiekvieną dieną...                         

Mechaninė trombektomija – 24 valandos vilties           

Insulto diagnostika                          

Kaip efektyviai gydyti pažinimo funkcijų silpnėjimą    

Enterinis maitinimas namuose         

Galūnių spazmiškumas patyrus galvos smegenų insultą                           

Išeminio insulto antrinė profilaktika: praktikiniai aspektai                        

Vaistų, vartojamų insulto profilaktikai, efektyvumas
ir saugumas         

 

LGŽ rekomenduoja

Intoksikacijos Lietuvoje                   

 

Šeimos medicina

Efektyvus skausmo gydymas – vienas didžiausių
pastarojo meto iššūkių                     

Raudonos ausys, kas tai?                 

Osteoartritas. Gydome ligą ar tik malšiname simptomus?                         

Antihistamininių vaistų parinkimo kriterijai sergant alerginiu rinitu ir dilgėline                     

Kodėl turime kalbėti apie statinų vartojimą?                 

Landiolis: farmakologija ir vartojimas skubiai pagalbai prieširdžių virpėjimo dažnio kontrolei                          

Šiuolaikinis krūtinės anginos gydymas: seni iššūkiai ir naujos galimybės

Arterinės hipertenzijos gydymas – poveikis ne tik kraujospūdžiui, bet ir uždegimui bei metabolizmui              

Skausmas po operacijos vaikams ir kūdikiams            

Pagyvenusių asmenų pooperacinio skausmo valdymas

Ūminio ir lėtinio skausmo po operacijos elgesiniai rizikos veiksniai ir intervencijos, įskaitant hipnozę

Kalis ir magnis klinikinėje praktikoje: kodėl norma kraujyje ir realus poreikis ne visada sutampa?                   

Onkologinių ligonių stebėsenos ir papildomo gydymo ypatumai             

Šiuolaikinė vėžio fitoterapija: kada skirti, kokio poveikio laukti? Lidonium – veiksminga pagalba onkologiniams ligoniams

Spontaninė gerklų vėžio regresija – 10 metų berniuko istorija. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga           

Kasos egzokrininės ir endokrininės funkcijų sąsaja     

Pedofilijos paslaptis atskleidžiant: liga ar pasileidimas?                            

 

Medicinos istorija

Tarpukario Lietuvos chirurgas, anatomas Jurgis Žilinskas nepasirašė po „Lituanicos“ lakūnų kūnų tyrimo išvadomis

 

Medicinos teisė                            

Teisės aktų apžvalga (2018 m. sausis–vasaris)            

 

 

 

 

 

 

Enterinis maitinimas namuose

Visada būtina užtikrinti, kad pacientas tiek stacionare, tiek ambulatoriniame etape gautų pakankamą maisto medžiagų kiekį, per parą rekomenduojamą mikroelementų, riebaluose ir vandenyje tirpių vitaminų kiekį.

Landiolis: farmakologija ir vartojimas skubiai pagalbai prieširdžių virpėjimo dažnumo kontrolei

Šiame straipsnyje pateikiami nauji duomenys apie landiolį – ultra trumpo veikimo injekcinį beta adrenoblokatorių, neseniai užregistruotą Europoje, jo farmakodinamines ir farmakokinetines savybes, pirmąją patirtį skiriant landiolio kaukaziečių (baltaodžių) rasės sveikiems savanoriams ir pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu. Tyrimai parodė, kad į veną skubiai pagalbai leidžiamas landiolis greitai sumažina skilvelių susitraukimų dažnumą esant tachisistoliniam prieširdžių virpėjimui ir nesukelia pastebimo kraujospūdžio sumažėjimo.

Onkologinių ligonių stebėsenos ir papildomo gydymo ypatumai

Nuo 2014 metų veikia sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl onkologinių pacientų ilgalaikės stebėsenos, kurią vykdo onkologai kartu su šeimos gydytojais. Tai reiškia, kad pacientai, kuriems diagnozuota onkologinė liga, yra dispanserizuojami. Kad jie būtų įrašyti į ilgalaikės stebėsenos pacientų sąrašą, reikalingas šeimos gydytojo išrašytas siuntimas pas onkologą dėl ilgalaikės stebėsenos.

Šiuolaikinė vėžio fitoterapija: kada skirti, kokio poveikio laukti ?

Vėžinių ligų gydymas vaistažolėmis turi ilgaamžes tradicijas, grindžiamas geriausia liaudies medicinos patirtimi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad specifinį antinavikinį gydymą papildžius fitoterapija galima reikšmingai pagerinti onkologinių ligonių savijautą ir sveikatos būklę, o kai kurių tyrimų duomenimis, netgi prailginti gyvenimo trukmę.

Intoksikacijos Lietuvoje

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva yra viena pirmaujančių šalių pagal suvartojamo alkoholio kiekį asmeniui šalyje. 2014 m. PSO duomenimis, Lietuva yra trečioje vietoje po Baltarusijos ir Moldavijos – vienam gyventojui tenka 15,4 l gryno alkoholio per metus [1].

Kalis ir magnis klinikinėje praktikoje: kodėl norma kraujyje ir realus poreikis ne visada sutampa?

Mikroelementai atlieka labai svarbų vaidmenį gyvų organizmų struktūriniuose ir funkciniuose procesuose. Jie įeina į fermentų ir kitų biologiškai aktyvių junginių sudėtį, dalyvauja ląstelių kvėpavimo ir energijos apykaitos mechanizmuose, padeda palaikyti koordinuotą širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų, endokrininės sistemų veiklą. Širdies ir kraujagyslių sistemos visaverčiam funkcionavimui svarbiausi yra kalis ir magnis.

Efektyvus skausmo gydymas – vienas didžiausių pastarojo meto iššūkių

Ūmus ir lėtinis skausmas – didžiulė visuomenės sveikatos problema. Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija skausmą apibūdina kaip nemalonų sensorinį ar emocinį potyrį, susijusį su galimu audinio pažeidimu ar nusakomą kaip toks pažeidimas. Deja, skausmas dažnai vertinamas nepakankamai – galvojama, kad tai trumpalaikis potyris, kuris šiek tiek pakentėjus praeis. Ir nors lėtinio skausmo patofiziologiniai mechanizmai šiandien nėra iki galo žinomi, jį tinkamai įvertinus galima sėkmingai malšinti ir gydyti. Plačiau apie skausmo gydymo aktualijas kalbamės su LSMU MA Fiziologijos ir farmakologijos instituto profesoriumi dr. Edmundu Kaduševičiumi.

Kodėl turime kalbėti apie statinų vartojimą?

Maždaug 56 proc. visų mirčių mūsų šalyje įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Aterosklerozė – viena iš didžiausią mirštamumą, t. y. skaudžiausias pasekmes sukeliančių širdies patologijų. Vis dėlto yra galimybė išvengti širdies ligų arba jas stabdyti pasitelkus medikamentines priemones. Statinai – tai vaistai, kurie stabdo aterosklerozės vystymąsi įvairiose organizmo arterijose, todėl jų poveikis itin reikšmingas. Deja, Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, jų vartojama labai mažai... Kodėl? Šia aktualia tema diskutuojame su Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų centro vadove kardiologe dr. Nora Kupstyte-Krištapone.

Vaistų, vartojamų insulto profilaktikai, efektyvumas ir saugumas

Širdies ir kraujagyslių ligos, tarp jų ir insultas, Lietuvoje ir pasaulyje yra pagrindinė žmonių mirties priežastis. Jų dažnumą mažina tinkama mityba, didesnis fizinis aktyvumas, kūno svorio ir lipidų apykaitos sunorminimas, rūkymo atsisakymas, efektyvus arterinės hipertenzijos ir cukrinio diabeto gydymas.

Išeminio insulto antrinė profilaktika: praktikiniai aspektai

Išeminis insultas vieną iš dažniausių mirties priežasčių Europos išsivysčiusiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Be to, tai pagrindinė ilgalaikio invalidumo priežastis. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad buvęs išeminis insultas arba praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) yra nepriklausomas išeminio insulto rizikos veiksnys. Tai reiškia, kad PSIP patyręs ligonis turi didesnę riziką patirti insultą ir ši rizika yra didžiausia per pirmuosius 3 mėnesius. Nors per paskutinius du dešimtmečius atsirado naujų efektyvių ūminio išeminio insulto gydymo metodų, insulto pasekmės lieka labai sunkios. Todėl kur kas svarbiau užtikrinti insulto profilaktiką, siekiant sumažinti insulto sergamumą. Insulto profilaktika skiriama į pirminę (iki pasireiškus pirmam kraujagysliniam įvykiui) ir antrinę (pakartotinio kraujagyslinio įvykio profilaktika). Šiame straipsnyje apžvelgiama antrinė medikamentinė insulto profilaktika.

Galūnių spazmiškumas patyrus galvos smegenų insultą

Patirtas galvos smegenų insultas išlieka dažniausia suaugusiųjų neįgalumo priežastimi. Persirgusiems insultu pacientams neįgalumą gali sąlygoti ne tik dažnas insulto padarinys – raumenų paralyžius, bet ir raumenų spazmiškumas, kalbos, jutimų, regos, pažinimo funkcijų ar koordinacijos sutrikimas.

Kaip efektyviai gydyti pažinimo funkcijų silpnėjimą

Lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumas (LSKN) jungia įvairius neurologinius sutrikimus, pasižyminčius simptomų įvairove. LSKN pasireiškia ne tik po ūminių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, bet ir tiems pacientams, kurie nepatyrė ūmaus smegenų kraujotakos sutrikimo, tačiau jiems yra nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, skatinantys aterosklerozės procesą smegenų kraujagyslėse. Esant LSKN dažnai nustatomas tam tikro laipsnio smegenų perfuzijos sumažėjimas, kuris kliniškai pasireiškia pažinimo ir atminties sutrikimais, ženkliai pabloginančiais ligonio gyvenimo kokybę. Gydant lėtinį smegenų perfuzijos sumažėjimą gali būti skiriami kelių tipų neuroprotektoriai, tarp jų ir vinpocetinas (Cavinton).

Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė: Sveikatos apsaugai sutvarkyti pakaktų trejeto metų

Sveikata – brangiausias turtas. Tai gana banali, bet labai teisinga frazė. Kita vertus, sveikatos apsaugos sritis – viena svarbiausių ir labiausiai rūpimų kiekvienam žmogui. Pastarasis laikotarpis – ne tik savotiškai įdomus, bet ir nerimastingas. Nepaisant tam tikrų institucijų ir jų vadovų pastangų bei pažadų, visuomenę, ypač medikus, labiausiai trikdo nenuspėjamų pokyčių – deja, ne visada teigiamų, nuojauta. Savo mintis aktualiais šiandienos sveikatos apsaugos klausimais sutiko išsakyti Kovo 11-osios akto signatarė, trečiąją kadenciją Europos Parlamente dirbanti, didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partijos – narė, Lietuvos delegacijos vadovė šioje frakcijoje, EP Tarptautinės prekybos komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio narė, taip pat EP Užsienio reikalų komiteto pakaitinė narė dr. Laima Andrikienė.

Iššūkiai, su kuriais insultą gydantys neurologai susiduria kiekvieną dieną...

Insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kai dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai. Insultas sudaro 15–17 proc. visų nervų sistemos ligų. Ši liga yra dažniausia suaugusiųjų neįgalumo priežastis. Tik nedaugeliui išgyvenusių po insulto pacientų nėra liekamųjų pažeidimo reiškinių. Visada buvo ir yra labai svarbu laiku suteikti pagalbą insulto ištiktiems ligoniams Šiandien tokios galimybės – realios. Plačiau apie insultą ir su juo susijusias aktualijas kalbamės su VU MF Klinikinės medicinos instituto direktoriumi, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesoriumi, Lietuvos insulto asociacijos prezidentu Daliumi Jatužiu.

Mechaninė trombektomija – 24 valandos vilties

Išeminis insultas yra ūminė invalidizuojanti galvos smegenų kraujotakos liga, dažnai sukelianti pastoviai išliekantį neurologinį deficitą ar mirtį. Išeminis insultas sudaro apie 87 proc. visų insultų ir pasauliniu mastu yra antroji pagal dažnį mirties priežastis tarp vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Kasmet Lietuvoje registruojama daugiau kaip 10 tūkst. naujų susirgimo atvejų, miršta apie 3,5 tūkst. žmonių – daugiau nei nuo ūminio miokardo infarkto ir arterinės hipertenzijos kartu paėmus.

Insulto diagnostika

Nepaisant didelės medicinos mokslo pažangos, galvos smegenų insulto gydyme per paskutinius du dešimtmečius ši liga vis dar tebėra pagrindinė neįgalumo ir trečia pagal svarbumą mirtingumo priežastimi pasaulyje. Net ir taikant moderniausius gydymo būdus didelei pacientų daliai lieka neurologinių ar pažinimo funkcijų pažeidimų, nemažai jų miršta.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.