Intoksikacijos Lietuvoje

2018-04-06

Gabija Laubner

VU Medicinos fakultetas, Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika, Toksikologijos centras

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Toksikologijos centras

 

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva yra viena pirmaujančių šalių pagal suvartojamo alkoholio kiekį asmeniui šalyje. 2014 m. PSO duomenimis, Lietuva yra trečioje vietoje po Baltarusijos ir Moldavijos – vienam gyventojui tenka 15,4 l gryno alkoholio per metus [1].

Lietuvoje kiek mažiau nei pusė alkoholio kiekio išgeriama alaus pavidalu (46,5 proc.), o likusi dalis tenka stipriesiems gėrimams (34,1 proc.), vynui (7,8 proc.) ir kitiems alkoholiniams gėrimams (11,6 proc.) [1] .

 

Įprastinis alkoholio matas yra standartinis alkoholio vienetas (SAV) – 10 g grynojo spirito. Tiek alkoholio sudaro 120 ml vyno, 40 ml degtinės arba 330 ml alaus bokalas. Jei kasdien vyras išgers ne daugiau kaip 3 SAV, o per savaitę – ne daugiau kaip 21 SAV, toks alkoholio vartojimas vertinamas kaip mažai rizikingas. Moteris mažai rizikuoja sveikata, jei kasdien išgeria ne daugiau kaip 2 SAV, o per savaitę – ne daugiau kaip 14 SAV. Kur kas didesnis pavojus sveikatai kyla, kai per savaitę vyras išgeria 50 SAV, o moteris – 35 SAV. Jei alkoholiu svaiginamasi dažniau ir daugiau, kyla didelė žala sveikatai ir pavojus gyvybei [5].

Aktuali yra ne tik ūminės alkoholinės intoksikacijos problema, kai pacientai ūmiai sunkiai apsinuodija alkoholiu, bet ir dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo išsivystantys fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimai, kuriems neretai reikalingos reanimacinės ir intensyvios terapijos priemonės.

Alkoholio poveikį sveikatai sąlygiškai galima suskirstyti į 2 pagrindines grupes – ūminę intoksikaciją ir lėtinį toksiškumą.

 

Ūminė alkoholinė intoksikacija

 

Pagrindiniai ūminės alkoholinės intoksikacijos simptomai pasireiškia poveikiu centrinei nervų sistemai. Alkoholio poveikis priklauso ne tik nuo suvartoto alkoholio kiekio, bet ir nuo žmogaus kūno masės, lyties, organizmo gebėjimo toleruoti alkoholį, fermentų sistemos ypatybių, taip pat sveikatos būklės. Nuo poros taurių vyno (1–2 SAV arba 0,1–0,5 promilės) žmogus praranda drovumą, pažvalėja, tampa drąsesnis, pagyvėja, jį apima pakili nuotaika. Jis labiau pasitiki savo jėgomis, todėl linkęs rizikuoti, taigi elgsenos adekvatumas jau būna sutrikęs. Kai alkoholio kiekis kraujyje siekia 0,6–1,0 promilės, išgėręs žmogus pasiduoda impulsams, kuriuos anksčiau slopino, negeba kritiškai mąstyti, todėl daug kuo rizikuoja. Daugiau išgėrus ne tik „atsiriša“ liežuvis – kuo daugiau alkoholio, tuo didesnė tikimybė, kad gali sutrikti orientacija, koordinacija, galiausiai sustoti kvėpavimas ir širdis. Kai alkoholio koncentracija kraujyje siekia daugiau kaip vieną promilę, nustatomas vidutinis girtumo laipsnis. Tada lėtėja žmogaus reakcija, jis praranda savitvardą, gali greitai įsižeisti, darosi įtarus ir irzlus, neišlaiko kūno pusiausvyros [5].

Esant alkoholinei intoksikacijai, dažnai būna virškinamojo trakto funkcijos sutrikimų – dažniausiai pacientus vargina ūminis gastritas, pasireiškiantis pykinimu, vėmimu, padidėjusiu rūgštingumu, ir Mallory-Weiss sindromas – kraujavimas iš išilginių stemplės ir mažosios skrandžio kreivės gleivinės plyšimų, kurie atsiranda gausiai vemiant.

Alkoholiu apsinuodijusiems vaikams dažnai vystosi hipoglikemija. Netiesioginė, bet labai dažna ūminio apsinuodijimo alkoholiu komplikacija – įvairios traumos.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 2

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.