Kalis ir magnis klinikinėje praktikoje: kodėl norma kraujyje ir realus poreikis ne visada sutampa?

2018-04-06

Mikroelementai atlieka labai svarbų vaidmenį gyvų organizmų struktūriniuose ir funkciniuose procesuose. Jie įeina į fermentų ir kitų biologiškai aktyvių junginių sudėtį, dalyvauja ląstelių kvėpavimo ir energijos apykaitos mechanizmuose, padeda palaikyti koordinuotą širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų, endokrininės sistemų veiklą. Širdies ir kraujagyslių sistemos visaverčiam funkcionavimui svarbiausi yra kalis ir magnis.

 

Kalio rekomenduojamos normos pirminėje ir antrinėje prevencijoje

Normali kalio koncentracija serume svyruoja 3,5–5,3 mmol/l ribose, tačiau koreguojant kalio disbalansą siektina kalio koncentracija gali skirtis.

Tyrimais įrodyta, kad kalio kiekio padidėjimas iki 4,5 mmol/l yra visiškai saugus, ir tokios tikslinės vertės, ypač pacientui, neturinčiam organinės ligos, reikėtų siekti. Tam tikromis klinikinėmis aplinkybėmis siektinas pakankamas kalio kiekis gali būti didesnis nei vidutinė norma.

 

Kalio poveikiai

 

Skilvelių ekstrasistolija

 

Skilvelių ekstrasistolija vadinami priešlaikiniai skilvelių susitraukimai. Tai viena dažniausių aritmijų, galinti pasireikšti ir nesant širdies ligos. Skilvelių ekstrasistolijos dažnumas populiacijoje nėra žinomas. Įvairūs autoriai nurodo, kad skilvelių ekstrasistolija nustatoma 3–60 proc. besimptomių asmenų. Tokiems pacientams, kurių kairiojo skilvelio išstūmio frakcija >40 proc., skilvelių tachikardijos ar asistolijos dažnumas siekia 3,5 proc.

Besimptomės skilvelių ekstrasistolijos nesant širdies ligos ilgalaikė prognozė panaši kaip bendrosios populiacijos. Neretai pagrindinės kalio trūkumo priežastys besimptomiams pacientams yra elektrolitų disbalansas, sąlygojamas netinkamos, neadekvačios mitybos, perteklinio alkoholio, kofeino vartojimo, sportuojantiems didesnio fizinio krūvio.

Išlaikyti normalų plazmos kalio kiekį yra labai svarbi užduotis gydant bet kurį pacientą. Neatpažinta hipokalemija yra svarbiausia jatrogeninio mirštamumo priežastis kardiologinių ligonių gydymo praktikoje, ypač pacientams, linkusiems į aritmijas arba vartojantiems vaistų, didinančių hipokalemijos išsivystymo riziką.

 

Kardiovaskuliniai ir antiaritminis poveikiai

Keletą dešimtmečių širdies aritmijų atsiradimas buvo aiškinamas dviem mechanizmais: re-entry ir automatizmo sutrikimais. Pastaraisiais metais nustatytas ir trečiasis aritmijų mechanizmas – postdepoliarizacija, skatinanti miokardo hiperaktyvumą. Postdepoliarizacija gali pasireikšti repoliarizacijos eigoje.

Transmembraninio ramybės potencialo skirtumas priklauso nuo viduląstelinio ir tarpląstelinio kalio kiekio. Hipokalemija sukelia ląstelių hiperpoliariškumą, didina ramybės potencialą, skatina depoliarizaciją, stimuliuoja miokardo automatizmą ir jaudrumą, prailgina veikimo potencialą ir padidina QT dispersiją. Hipokalemija didina skilvelių aritmijų ir staigios širdinės mirties riziką.

Hipokalemijos sukeltą skilvelių ektopiją veiksmingai koreguoja kalio pakaitinė korekcija.

 

Poveikis kraujagyslėms

Įrodyta, kad endotelio disfunkcija blogina ŠKL eigą ir prognozę. Eksperimentiškai nustatyta, kad tinkama kalio koncentracija saugo nuo hipertenzijos ir natrio sukeltos endotelio disfunkcijos ir tai nepriklauso nuo kraujospūdžio dydžio. Kalis dalyvauja vazodilatacijos reakcijose, veikdamas kraujagyslių sienelių lygiųjų raumenų ląstelių kalio kanalus ir Na/K-ATF-azės siurblius. Kalio vazodilatacinė svarba padidėja, jei sutrinka NO apykaita ir biologinis prieinamumas. Kalis taip pat slopina angiotenzino II sukeltą vazokonstrikciją.

 

Trombogenezė ir trombocitų agregacija

In vitro didelė tarpląstelinio kalio koncentracija slopina trombocitų agregaciją. In vivo didesnis kalio kiekis sumažina endotelio pažeidimo sukeltos trombozės dažnumą.

 

Aterosklerozė

Tyrimai su eksperimentinių gyvūnų modeliais įrodė, kad dietinis arba egzogeninis (papildai) kalis palankiai veikia kraujagyslių ir kitų audinių biologiją ir gali stabdyti ateromatozinę ligą. Nustatyta, kad K+ slopina laisvųjų radikalų susidarymą, kraujagyslių sienelių lygiųjų raumenų proliferaciją, trombocitų agregaciją, arterijų trombozę, mažina cholesterolio koncentraciją kraujagyslių sienelėse. Kaip kalis slopina aterosklerozę, kol kas nėra aišku. Atsakyti į šį klausimą sunku, nes kalis dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų (neurohormoninių, kraujospūdžio reguliacijos, Na+ homeostazės), kurie vienaip ar kitaip susiję su aterogeneze.

Nustatyta, kad kalio gausi mityba slopina neointimos formavimąsi po angioplastikos ir sumažina aterogenezės potencialą. Kalis slopina oksidacinį stresą, mažindamas laisvųjų radikalų susidarymą, kraujagyslių lygiųjų raumenų proliferaciją, monocitų prikibimą prie kraujagyslių sienelių. Tai lemia antiaterogeninį kalio poveikį.

 

Hipertenzija

Kalio kiekis tiesiogiai susijęs su kraujospūdžio dydžiu. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad arterinė hipertenzija labiau paplitusi tose populiacijos grupėse, kurių mityboje mažiau kalio. Kuo didesnis Na+/K+ kiekis šlapime, tuo didesnė hipertenzijos rizika. 

Egzogeninio kalio vartojimas sumažina hipertenziją. Tai įrodė 33 atsitiktinių imčių placebo kontroliuojamų tyrimų metaanalizė. Tyrimų duomenimis, net jei hipertenzija sergantis pacientas nevartojo antihipertenzinių vaistų, papildomai skiriamas kalis statistiškai reikšmingai sumažino sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Metaanalizių duomenimis, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis sumažėjo atitinkamai – 3,11 ir – 1,97 mm Hg, todėl klinikinėje praktikoje kaip antihipertenzinė medžiaga kalis nevartojamas, bet jis potencijuoja antihipertenzinių vaistų hipotenzinį veikimą.

Kalis, kaip hipertenzijos prevencijos priemonė, reikšmingesnis visuomenės sveikatos požiūriu. Kai kurie autoriai nustatė atvirkštinę priklausomybę tarp kraujospūdžio dydžio ir kalio suvartojimo. Manoma, kad antihipertenzinis kalio poveikis susijęs su šiais kalio efektais: natriurezės padidėjimu, vazodilatacija, išaugusiu barorefleksų jaudrumu, sumažėjusiu širdies jautrumu katecholaminams ir angiotenzinui II.

 

Širdies nepakankamumas

Hipokalemija yra patikimas nepriklausomas mirties esant širdies nepakankamumui prognozės žymuo. Tai svarbus aspektas pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, komplikuota diastoliniu širdies nepakankamumu. Širdies nepakankamumas aktyvina renino-angiotenzino-aldosterono ir simpatinę nervų sistemas, sukeldamas hipokalemiją. Dauguma pacientų, sergančių širdies nepakankamumu, turi padidėjusią skilvelių ektopijos riziką, 50 proc. – nenuolatinę skilvelių tachikardiją. Asmenims, staiga mirusiems nuo ŠKL komplikacijų, dažnai nustatoma maža serumo kalio koncentracija, išgyvenusiems klinikinę mirtį – hipokalemija.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 2

 

© 2006 Visos teisės saugomos.