Lietuvos gydytojo žurnalas 2018/6

Turinys

 

 

Pulmonologija

Plaučių vėžys – nuosprendis gyvybei?
O gal kovos už ją nauja pradžia?    

Kvėpavimo nepakankamumas
sergant neuromuskulinėmis ligomis              

Plaučių arterijos trombinės embolijos diagnostika
ir gydymas           

Miego apnėjos sindromas

Skystis pleuros ertmėje: diagnostikos svarba              

Visuomenėje įgyta pneumonija

„Tuberkuliozę turime įveikti...“

 

Arterinė hipertenzija        

Naujosios arterinės hipertenzijos gydymo gairės: aktyvus gydymas nuo pradžių, siekiant didelio normalaus kraujospūdžio

Aterosklerozės kongresas: svarbiausios aterosklerozės ir širdies ir kraujagyslių ligų naujienos      

2018 m. Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo kongreso naujienos     

Trimetilamino N oksidas (TMAO) – naujas cukrinio diabeto ir onkologinių ligų rizikos veiksnys      

 

Onkologija

Melanomos grėsmė ir gyvybės išsaugojimo kaina     

Pažengusios odos melanomos gydymo naujovės      Prostatos vėžys. Kaip sumažinti dažniausiai pasitaikančios vyrų onkologinės ligos riziką ir mirtingumą?

Kolorektalinis vėžys: ankstyvosios diagnostikos ir gydymo aktualijos XXI amžiuje             

Kolorektalinio vėžio sisteminis gydymas

               

LGŽ rekomenduoja

Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos diagnostika ir gydymas

 

Šeimos medicina              

Mikroelementų svarba kasdienei paciento savijautai ir atokiosioms baigtims      

Antros kartos antihistamininių vaistų pasirinkimas vyresnio amžiaus pacientams              

Sutrikusi kasos egzokrininė funkcija nustatoma vienam iš trijų sergančiųjų cukriniu diabetu

Vaikų miego apnėjos sindromas    

 

Medicinos istorija

Infekcinių ligų Lietuvoje istorijos pėdsakais...

 

Medicinos teisė

Teisės aktų apžvalga (2018 m. gegužė–liepa)

 

 

 

 


Naujosios arterinės hipertenzijos gydymo gairės: aktyvus gydymas nuo pradžių, siekiant didelio normalaus kraujospūdžio

2018 m. birželio mėn. priimtose naujosiose Europos kardiologų draugijos ir Europos hipertenzijos draugijos Arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairėse išlieka ankstesnė arterinės hipertenzijos (AH) klasifikacija, paremta kraujospūdžio dydžiu, tačiau rekomenduojamas aktyvesnis pradinis AH gydymas lyginant su ankstesne gairių versija. Asmenys, kurių sistolinis/diastolinis kraujospūdis yra 130–139/85–89 mm Hg, priskiriami didelio normalaus kraujospūdžio grupei. Daugumai pacientų, sergančių AH, naujosiose gairėse rekomenduojama gydant siekti mažesnio nei 140 mm Hg sistolinio kraujospūdžio, o jaunesniems nei 65 metų asmenims – mažesnio nei 130 mm Hg, jeigu toks toleruojamas.

Visuomenėje įgyta pneumonija

Plaučių uždegimas, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, yra trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Higienos instituto duomenimis, net 21 iš 1000 Lietuvos gyventojų 2016 m. sirgo plaučių uždegimu. 1881 metais prancūzų mikrobiologas Louis Pasteur pirmą kartą žmogaus seilėse identifikavo bakteriją – pneumokoką (Streptococcus pneumoniae). Būtent šis mikroorganizmas yra dažniausias suaugusiųjų visuomenėje įgyto plaučių uždegimo „kaltininkas“.

„Tuberkuliozę turime įveikti...“

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas valandą pasaulyje registruojama iki 50 naujų užsikrėtimo tuberkulioze atvejų ir daugiau nei 5 mirtys nuo tuberkuliozės. Nors ši liga vadinama socialine, užsikrėsti tuberkuliozę sukeliančiomis bakterijomis gali bet kuris gyventojas. Tiesa, aukšto pragyvenimo lygio šalyse šios ligos beveik nėra... Ar užsikrėtęs žmogus susirgs, priklauso nuo jo organizmo atsparumo ir nuo to, kiek tuberkuliozės užkrato jis gavo. Plačiau apie tai, kiek aktuali yra plaučių TBC, kokios jos diagnostikos, gydymo ir prevencijos galimybės, ir kitais aktuliais klausimais kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoju konsultantu docentu dr. Kęstučiu Miškiniu.

Skystis pleuros ertmėje: diagnostikos svarba

Tarpas tarp visceralinės (dengiančios plaučius) ir parietalinės (dengiančios krūtinės ląstos sieną) pleuros vadinamas pleuros ertme. Sveiko žmogaus pleuros ertmėje yra nuo 1 iki 20 ml skysčio. Pleuros skystis susidaro iš parietalinės ir visceralinės pleuros kraujagyslių ir per pralaidžias pleuros membranas patenka į pleuros ertmę, iš kurios yra rezorbuojamas per parietalinės pleuros limfagysles (1 pav.). Viename sveiko žmogaus pleuros skysčio mililitre yra apie 1500–4500 ląstelių, daugiausia – alveolinių makrofagų, limfocitų ir nedaug mezotelio ląstelių. Dėl įvairių priežasčių sutrikusi pusiausvyra tarp pleuros skysčio gamybos ir rezorbcijos lemia patologinį skysčio kaupimąsi pleuros ertmėje.

Kolorektalinio vėžio sisteminis gydymas

Kolorektalinio vėžio (KRV) gydymo strategijos paskutinį dešimtmetį nuolat keitėsi. Naujieji taikinių terapijos preparatai atvėrė daug galimybių, tačiau nepakeitė chemoterapijos. Šie vaistai veikia specifines molekules, dalyvaujančias ląstelių karcinogenezėje, taigi daugiau vėžio ląstelėse, mažiau pažeisdami paties organizmo audinius. Deja, dauguma pacientų, sergančių metastazavusia liga, nėra išgydomi ir jų gydymo tikslais tampa: ligos progresavimo atitolinimas, išgyvenimo prailginimas bei gyvenimo kokybės palaikymas [1]. Gydymo planas sudaromas, įvertinus naviko (kairėje ar dešinėje storosios žarnos dalyje) ir metastazių vietą, auglio ląstelių mutacijų buvimą, gretutines ligas. Jei metastazės aptinkamos tik viename organe, svarstoma dėl chirurginio jų šalinimo vertės
 

© 2006 Visos teisės saugomos.