Skystis pleuros ertmėje: diagnostikos svarba

2018-08-20

Giedrė Cincilevičiūtė, Dalia Balčienė

VUL Santaros klinikos

 

Tarpas tarp visceralinės (dengiančios plaučius) ir parietalinės (dengiančios krūtinės ląstos sieną) pleuros vadinamas pleuros ertme. Sveiko žmogaus pleuros ertmėje yra nuo 1 iki 20 ml skysčio. Pleuros skystis susidaro iš parietalinės ir visceralinės pleuros kraujagyslių ir per pralaidžias pleuros membranas patenka į pleuros ertmę, iš kurios yra rezorbuojamas per parietalinės pleuros limfagysles (1 pav.). Viename sveiko žmogaus pleuros skysčio mililitre yra apie 1500–4500 ląstelių, daugiausia – alveolinių makrofagų, limfocitų ir nedaug mezotelio ląstelių. Dėl įvairių priežasčių sutrikusi pusiausvyra tarp pleuros skysčio gamybos ir rezorbcijos lemia patologinį skysčio kaupimąsi pleuros ertmėje.

 

Ligos pradžia, esant nedideliam skysčio kiekiui pleuros ertmėje, gali būti besimptomė arba pasireikšti tik krūtinės ląstos skausmu. Krūtinės ląstos skausmas dažniausiai lokalizuojasi popažastinėje srityje ir yra aštrus, duriantis. Vėliau, didėjant skysčio kiekiui, skausmas neretai mažėja, tačiau ima varginti sausas kosulys, dusulys, karščiavimas. Perkutuojant krūtinės ląstą girdimas duslus perkusinis garsas, o auskultuojant – susilpnėjęs kvėpavimas, jeigu skysčio kiekis nedidelis, gali būti girdimas pleuros trynimosi garsas.

 

Tyrimo metodai

Tiesinėje krūtinės ląstos rentgenogramoje pleuros skystis matomas, kai jo yra apie 300 ml. Laisvas skystis pleuros ertmėje pagal gravitacijos dėsnius kaupiasi užpakaliniame kostodiafragminiame sinuse, tačiau gali kauptis ir tarpskiltiniuose tarpuose ar tarp pleuros sąaugų. Tiriant ultragarsu gali būti matomas net ir nedidelis, 5–50 ml, skysčio kiekis pleuros ertmėse, tarpskiltiniuose tarpuose (2 pav.). Šiuo tyrimu galima įvertinti skysčio echogeniškumą, galimas komplikacijas – fibrino siūlus, pertvaras (3 pav.).

 

Pleuros skysčio etiologija

Žinoma >50 priežasčių, galinčių sukelti skysčio kaupimąsi pleuros ertmėje. Tai – plaučių, pleuros ar kitų organų ligos. Dažniausia skysčio kaupimosi priežastis – širdies nepakankamumas, kurio paūmėjimo metu skystis pleuros ertmėje aptinkamas 87 proc. atvejų. Kitos priežastys: infekcija (plaučių uždegimas, tuberkuliozė, virusinė infekcija), neoplazija (pirminis plaučių vėžys ar kitų lokalizacijų vėžio metastazės), plaučių arterijos trombinė embolija, retesnės priežastys – kepenų cirozė, nefrozinis sindromas, pankreatitas ir kt. (4 pav.).

 

Pleuros ertmės punkcija

Pleuros ertmės punkcija – tai skysčio pašalinimas iš pleuros ertmės naudojant specialią aspiracinę adatą. Ji gali būti atliekama dviem tikslais: diagnostiniu arba gydomuoju. Diagnostinė pleuros ertmės punkcija turėtų būti atliekama visais atvejais, esant neaiškiai skysčio kaupimosi priežasčiai ir nepavykus pasiekti klinikinio efekto, skiriant adekvatų medikamentinį gydymą. Rekomenduojama pleuros punkciją atlikti kontroliuojant ultragarsu. Šis tyrimo metodas ypač vertingas, kai skysčio kiekis pleuros ertmėje nedidelis ar skystis inkapsuliuotas tarp sąaugų.

 

Pleuros skysčio diferencinė diagnostika

Visais atvejais, esant nežinomai skysčio etiologijai, atliekami pleuros punktato tyrimai. Pirmiausia diferencijuojama, ar pleuros punktatas yra transudatas ar eksudatas. Atliekamas pleuros skysčio biocheminis tyrimas. Lentelėje pateikta transudato ir eksudato diferencinė diagnostika pagal Laito (Light) kriterijus, kurie pasižymi didžiausiu jautrumu ir specifiškumu. Eksudatas diagnozuojamas, jeigu bent vienas iš jų yra teigiamas.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 6

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.