„Tuberkuliozę turime įveikti...“

2018-08-20

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas valandą pasaulyje registruojama iki 50 naujų užsikrėtimo tuberkulioze atvejų ir daugiau nei 5 mirtys nuo tuberkuliozės. Nors ši liga vadinama socialine, užsikrėsti tuberkuliozę sukeliančiomis bakterijomis gali bet kuris gyventojas. Tiesa, aukšto pragyvenimo lygio šalyse šios ligos beveik nėra... Ar užsikrėtęs žmogus susirgs, priklauso nuo jo organizmo atsparumo ir nuo to, kiek tuberkuliozės užkrato jis gavo. Plačiau apie tai, kiek aktuali yra plaučių TBC, kokios jos diagnostikos, gydymo ir prevencijos galimybės, ir kitais aktuliais klausimais kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoju konsultantu docentu dr. Kęstučiu Miškiniu.

 

Kas tai yra plaučių TBC ir kokia situacija, susijusi su šios ligos paplitimu, susiklosčiusi Lietuvoje?

Plaučių tuberkuliozė yra lėtinė infekcinė granulominė liga, dažniausia paliečianti plaučių audinį. Ją sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Paprastai užsikrečiama oro-lašiniu būdu. Dažniausiai liga iš lėto prasideda, ilgai trunka, sunkiai gydoma. Tačiau jei pacientas laiku kreipiasi į gydytojus, tvarkingai gydosi, nerūko ir nevartoja alkoholio, dažniausiai ji yra išgydoma.

Lietuvoje TBC paplitimas nemažas – kiekvienais metais nustatoma apie 1300-1500 naujų ligos atvejų, t. y. apie 50 naujų visų TBC formų atvejų 100 tūkst. gyventojų. Pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje esame antri nuo galo. Daugiau segančiųjų yra tik Rumunijoje. Pagal kitą problemą – šios ligos atsparumo vaistams paplitimą Europos Sąjungoje, drauge su kaimynais latviais ir estais esame lentelės gale. Tai reiškia, jog maždaug 20 proc. visų ligos atvejų tuberkuliozės mikobakterijos yra atsparios vaistams. Tai labai daug, nes, pavyzdžiui, Olandijoje, atsparumas vaistams siekia tiktai 1,2 proc. O ir kitose Vakarų šalyse šie rodikliai keleriopai mažesni, nei Lietuvoje...

 

Kokie pagrindiniai simptomai turėtų kelti įtarimą, jog būtina atlikti tyrimus?

Užsikrėtus, ligos pirmosiose ligos stadijose simptomų gali nebūti arba jie gali būti labai nespecifiniai –panašūs į peršalimą, virusinę infekciją. Paprastai, susirgus virusine infekcija, po 1–2, rečiau – po trijų savaičių žmogus pasveiksta. Jeigu praėjus daugiau kaip 2–3 savaitėms kosulys nepraeina, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Kaip jau minėjau, TBC simptomai yra nespecifiniai – pakilusi temperatūra, bendras nuovargis, silpnumas, apetito stoka, truputį mažėjantis svoris, na, ir specifiniai kvėpavimo sutrikimai -– daugiausia kosulys su skrepliavimu ar be jo, galimas šioks toks dusulys. Susirgus yra bendra taisyklė – kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu, įvertinęs sveikatos būklę, gydytojas mato, kad įprastos priemonės nepadeda ar nustato krūtinės ląstos rentgenogramoje pakitimų, kurie nebūdingi peršalimo ar kitoms ligoms (pvz., bronchitui), siunčia pacientą pulmonologo konsultacijai. Pastarojo uždavinys – nustatyti ligos kilmę. Paprastai visi pulmonologai tuberkuliozės diagnozės patvirtinimo siekia tirdami skreplius ir ieškodami ligos sukėlėjų. Jeigu pastarieji nustatomi – TBC diagnozė patvirtinama, jei ne – tuberkuliozė vis dėlto nepaneigiama ir reikia pacientą tirti toliau. Tai reiškia, jeigu po paprasto skreplių mikroskopijos tyrimo ligos sukėlėjų nenustatoma, o įtarimas, kad žmogus serga, vis dėlto lieka, bandoma skreplių paimti specialaus tyrimo – bronchoskopijos metu, kai specialiu prietaisu – bronhoskopu paimami mėginiai tiesiogiai iš bronchų labiausiai pažeistos plaučių dalyse. Tada tikimybė rasti TBC mikobakterijas yra didesnė.

Be to, tuberkuliozės mikobakterijų ieškoma ne tik paprastosios mikroskopijos būdu. Pabrėšiu, kad šis būdas svarbus tuo, kad, radus mikobakterijų mikroskopiškai, iškart epidemiškai atpažįstamas pats pavojingiausias tuberkuliozės atvejis, kai šia liga sergantysis gali užkrėsti kitus asmenis. Taigi epidemiškai pavojingas infekcijos skleidėjas iškart būna pašalinamas iš infekcijos perdavimo grandinės. Taip pat naudojami ir daug jautresni pasėlio metodai, kurie yra daug jautresni, tačiau atsakymo reikia laukti ilgiau, iki 2 mėnesių.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 6

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.