Visuomenėje įgyta pneumonija

2018-08-20

Vaida Averjanovaitė

VUL SK Pulmonologijos ir alergologijos centras 

 

Plaučių uždegimas, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, yra trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Higienos instituto duomenimis, net 21 iš 1000 Lietuvos gyventojų 2016 m. sirgo plaučių uždegimu. 1881 metais prancūzų mikrobiologas Louis Pasteur pirmą kartą žmogaus seilėse identifikavo bakteriją – pneumokoką (Streptococcus pneumoniae). Būtent šis mikroorganizmas yra dažniausias suaugusiųjų visuomenėje įgyto plaučių uždegimo „kaltininkas“.

 

Diagnostika

Apie plaučių uždegimą reikėtų pagalvoti, kai pacientas karščiuoja, skundžiasi kosuliu, dusuliu, krūtinės skausmu, skreplių iškosėjimu, o auskultuojant plaučius girdimi smulkūs drėgni karkalai (nebūtinai pasireiškia visi minėti simptomai). Verta žinoti, kad apie 20 proc. plaučių uždegimo atvejų karkalų plaučiuose negirdima. Todėl svarbu įvertinti laboratorinius tyrimus dėl galimų uždegimui būdingų kraujo pakitimų. C reaktyvusis baltymas (CRB) yra vertingas uždegimo rodiklis – jis jautresnis nei leukocitozė bendraklinikiniame kraujo tyrime, todėl turėtų būti atliekamas įtarus plaučių uždegimą. Be to, CRB yra tinkamas žymuo gydymo veiksmingumui įvertinti.

„Auksinis standartas“ plaučių uždegimui diagnozuoti yra krūtinės ląstos rentgenograma – matomas naujai atsiradęs pritemimas (ar pritemimai) plaučių parenchimoje. Įtariant plaučių uždegimą ir siekiant įvertinti visus plaučių segmentus, svarbu atlikti ne tik priekinę, bet ir šoninę krūtinės ląstos rentgenogramas (1 pav.), nes dalis plaučių segmentų nėra matomi priekinėje rentgenogramoje.

 

Kas sukelia ligą?

Kaip jau minėta, dažniausias plaučių uždegimo sukėlėjas yra pneumokokas, tačiau ligą gali sukelti ir kiti mikroorganizmai: Haemophilus influenzae, retai – Staphylococcus aureus, Mycoplasma pneumoniae, Legionella pneumophila, Klebsiella pneumoniae ir kiti.

Plaučių uždegimo sukėlėją galima išskirti atlikus skreplių mikrobiologinį tyrimą. Tačiau kasdienėje klinikinėje praktikoje poreikis išskirti sukėlėją kyla retai, nes didžiajai daliai ligonių, gydomų dėl visuomenėje įgyto plaučių uždegimo, empirinis antibakterinis gydymas būna efektyvus. Svarbu, kad būtų skiriami pneumokokus veikiantys antibakteriniai vaistai ir tinkama jų dozė.

Poreikis išskirti sukėlėją atsiranda, kai įtariama, kad plaučių uždegimą sukėlė toks mikroorganizmas, kuriam įprastinis empirinis antibakterinis gydymas nebūtų veiksmingas (legionelės ar mikobakterijos), taip pat didelės mirties rizikos pacientams.

 

Kur gydyti pacientą?

Diagnozavus visuomenėje įgytą plaučių uždegimą, reikia iš karto atsakyti į keletą klausimų: kur (namuose, ligoninėje terapinio profilio ar intensyvios terapijos skyriuje), kokiu antibakteriniu vaistu ir kokia jo forma (geriamąja ar intravenine) ligonis turėtų būti gydomas? Sprendimai priimami atsižvelgiant į klinikinę būklę, gretutines ligas, įvertinus, ar jam pasireiškia kvėpavimo ar kitų organų sistemų nepakankamumas, ar jis gali vartoti geriamuosius antibakterinius vaistus, ar gali laikytis gydymo režimo. Taip pat reikia neužmiršti ir socialinių veiksnių – atsižvelgti į ligonio amžių, psichikos būklę, savarankiškumo lygį, gyvenamosios vietos sąlygas, galimybes pablogėjus būklei atvykti į gydymo įstaigą pakartotinai.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 6

 

© 2006 Visos teisės saugomos.