Valstybinė ligonių kasa primena, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) patvirtina apdraustųjų teisę laikinai viešint Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos.

Penki mitai apie gripą ir gripo vakciną

2019-05-08

Kiekvienais metais yra laukiama gripo sezono, tačiau žmonės vis dar ignoruoja potencialias šios ligos keliamas grėsmes ir vengia skiepytis. Vienos apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei 40 % suaugusiųjų ne tik kad niekada nesiskiepijo, bet ir neplanuoja pradėti skiepytis nuo gripo. Ekspertai sutinka, kad toks požiūris yra netinkamas, nes gripu susirgti gali netgi visiškai sveiki asmenys. Sunku paaiškinti, kodėl žmonės vengia kasmetinės gripo vakcinos, tačiau viena iš priežasčių neabejotinai yra žinių apie gripą ir jo vakciną stoka. Toliau šiame straipsnyje pabandysime paneigti 5 populiariausius mitus apie gripą ir gripo vakciną.

 

1 mitas: gripo vakcina gali užkrėsti organizmą gripo virusu

 

Pati gripo vakcina gripo sukelti negali. Daugumos šiuo metu naudojamų gripo vakcinų sudėtyje yra arba nužudyti ar susilpninti virusai, arba viruso vakcinoje tiesiog nėra, taigi susirgti gripu dėl injekuotos vakcinos neįmanoma. Puikus pavyzdys galėtų būti vakcina, purškiama į nosį. Šios rūšies vakcinos sudėtyje yra gyvi, bet susilpninti virusai, kurie natūraliai gali daugintis, tačiau tik žemesnėje temperatūroje – nosies ertmėje – ir negali infekuoti plaučių ar kitų organų, kur temperatūra yra aukštesnė. Taigi kas iš tikrųjų vyksta žmogaus organizme, jei jis suserga gripu po vakcinacijos?

Yra keli mechanizmai, galintys paaiškinti atsiradusius gripo simptomus. Pirmiausia, reikia nepamiršti, kad tam, kad susiformuotų imuninis atsakas bet kurios rūšies gripo vakcinai, reikia mažiausiai 2 savaičių, kurių metu žmogus nėra apsaugotas nuo gripo infekcijos. Dauguma žmonių skiepijasi nuo gripo ligoninėje ar privačiame gydytojo kabinete, kur yra didelė įvairiomis ligomis sergančių žmonių koncentracija, iš kurių dalis, greičiausiai, serga gripu ir taip perduoda virusą imuniteto dar neturinčiam žmogui.

Taip pat daugelis viršutinių kvėpavimo takų virusinių ligų, sukeliamų kitos kilmės virusų, turi panašų sezoniškumą ir sukelia lengvesnius peršalimo simptomus, kuriuos pacientai neretai priskiria gripo požymiams.

Be to, panašūs į gripą simptomai jau pasiskiepijusiems žmonėms gali pasireikšti ir esant infekavimuisi visuomenėje esančiu virusu, kuris skiriasi nuo sezoninio, todėl sezoninė vakcinacija šiuo atveju nebus veiksminga (dagiau informacijos apie vakcinos veiksmingumą pateiksime toliau tekste).

Tyrimai rodo, kad jeigu pasiskiepiję vis dėlto susirgsite gripu, ligos eiga bus lengvesnė nei nesiskiepijus. Vienos studijos rezultatai parodė, kad tarp dėl gripo hospitalizuotų ir prieš tai neskiepytų pacientų, su gripo komplikacijomis susijusių mirčių dažnis buvo 2–5 kartus didesnis, nei tarp hospitalizuotų, bet sezonine gripo vakcina pasiskiepijusių pacientų [1]. Todėl yra visiškai pagrįsta manyti, kad net ir tuo atveju, kai vakcina visiškai patikimai nepasaugo nuo gripo infekcijos, pacientas vis dar yra labiau apsaugotas nuo galimų ligos komplikacijų.

 

2 mitas: sveikiems žmonėms gripo vakcina nereikalinga

 

Tikriausiai esate girdėję pacientus sakant: „Esu sveikas, niekada nesirgau gripu, todėl kasmetinė vakcinacija man nereikalinga.“ Yra žinoma, kad žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis, įvairiomis imuninio atsako ligomis tikimybė susirgti gripu yra didesnė, be to, jų ligos eiga dažniausiai yra sunkesnė. Kita vertus, net patyrę infektologai negali patikimai prognozuoti, kas iš mūsų susirgs sunkiausia ligos forma. Kartais net ir visiškai sveiki suaugusieji ar vaikai, neturintys jokių rizikos veiksnių, suserga labai sunkia ligos forma ar netgi miršta dėl ligos komplikacijų. Žinant tai, kad neįmanoma patikimai prognozuoti, kurie žmonės sirgs sunkiausiai, kasmetinė gripo vakcina yra rekomenduojama visoms amžiaus grupėms, pradedant 6 mėnesių kūdikiais. Jaunesni nei 6 mėnesių kūdikiai yra ypatingai aukštos rizikos grupė, nes jų organizmas nepajėgus pagaminti pakankamą kiekį antikūnų prieš gripo infekciją, todėl vakcinacija yra ypač svarbi suaugusiesiems, auginantiems ar turintiems kontaktą su tokio amžiaus kūdikiais.

Kitoje studijoje paaiškėjo, kad gripo vakcina sumažino su gripu susijusios mirties riziką: 51 % vaikams, sergantiems įvairiomis sunkiomis ligomis ir 65 % sveikiems vaikams [2]. Šie rezultatai aiškiai parodo, kad didesnis paskiepytų vaikų skaičius galėtų sumažinti su gripu susijusių mirčių skaičių.

Jeigu vis dar manote, kad gripo vakcina jums nereikalinga, pasiskiepykite ne dėl savęs, bet dėl šalia esančių, silpnesnių, lėtinėmis ligomis sergančių žmonių, turinčių didesnę tikimybę užsikrėsti ir susirgti sunkia ligos forma su potencialiai gyvybei grėsmingomis komplikacijomis.

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2019 m. Nr. 2

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.