Toksoplazmozė yra viena iš užkrečiamųjų ligų, kuri ypač pavojinga nėščiosioms. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, toksoplazmozė pavojinga nėščiosioms, nes per placentą nuo užsikrėtusios motinos gali užkrėsti vaisius ir dėl to gali išsivystyti įgimta toksoplazmozė.

Pentoksifilino reikšmė kraujagyslinių cukrinio diabeto komplikacijų gydymui

2020-01-09

Cukrinio diabeto (CD) paplitimas pasaulyje 2017 m. buvo 8,8 proc. [1]. Prognozuojama, kad 2045 m. šios ligos dažnis didės – ja sirgs jau 9,9 proc. viso pasaulio gyventojų. Ši liga yra susijusi su daugybe sunkių komplikacijų – inkstų nepakankamumu, neuropatija, širdies ir kraujagyslių ligomis, regos sutrikimu [1].

Kraujagyslių pažeidimas yra viena sunkiausių CD išraiškų [2]. Ši liga sukelia tiek makrokraujagyslines komplikacijas (aterokslerozė), tiek mikrokraujagyslines komplikacijas (diabetinė retinopatija, diabetinė nefropatija, diabetinė neuropatija) [3]. Jų išsivystymui svarbus balansas tarp molekulinių pažeidimo mechanizmų ir endogeninių apsauginių veiksnių (1 pav.). Tyrimai rodo, kad CD yra susijęs su reikšmingais eritrocitų morfologijos ir dydžio pokyčiais, kurie turi įtakos kraujagyslinių komplikacijų vystymuisi [4].

 

Pentoksifilinas yra metilksantino derivatas, kuris veikia kraujo ir kraujo plazmos savybes [5]. Dažniausiai klinikinėje praktikoje yra skiriama 400 mg pentoksifilino tris kartus per dieną. Tokia dozė pagerina kraujo reologines savybes – sumažina kraujo klampumą, fibrinogeno kiekį plazmoje, eritrocitų ir trombocitų agregaciją, padidina eritrocitų elastingumą bei slopina neutrofilų aktyvaciją, plečia kraujagysles [5]. Dėl to pagerėja kraujo tėkmė kapiliaruose. Pentoksifilinas taip pat pasižymi uždegimą mažinančiomis ir antioksidacinėmis savybėmis. Antioksidacinis poveikis pasireiškia pirmiausia dėl neutrofilų aktyvacijos slopinimo, kadangi aktyvuoti neutrofilai gamina superoksidą veikiant NADPH oksidazei [5]. Pentoksifilinas slopina uždegimą, kadangi sumažina tumoro nekrozės faktoriaus (TNF) alfa, interleukino (IL) 1 ir IL-6 kiekį kraujo plazmoje [5]. Tyrimai rodo, kad pentoksilinas gali efektyviai gydyti CD sukeltas kraujagyslines komplikacijas.

 

Pentoksifilinas diabetinei nefropatijai

 

Diabetinės nefropatijos progresavimui stabdyti svarbi yra glikemijos kontrolė ir arterinio kraujo spaudimo kontrolė renino-angiotenzino sistemos blokatoriais [9]. Tačiau nustatyta, kad uždegiminiai procesai, indukuoti citokino TNF-alfa, taip pat yra svarbūs šios ligos patogenezei [9]. Pentoksiflinas, be poveikio kraujo reologinėms savybėms, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir slopina šį citokiną [5, 9].

2017 m. publikuotos apžvalgos duomenimis, atlikta daug tyrimų, įrodančių šio vaisto efektyvumą mažinant proteinuriją CD metu [9]. Pavyzdžiui, kelių tyrimų metu nustatyta, kad pentoksifilino 400 mg dozė, skiriama tris kartus per dieną, pasižymi proteinuriją mažinančiu poveikiu, panašiu į tą, kurį sukelia kaptoprilis 25 mg, skiriamas tris kartus per dieną pacientams, nesergantiems arterine hipertenzija, bet sergantiems 2 tipo CD [9]. Atsitiktinių imčių klinikiniais tyrimais nustatyta, kad keturis mėnesius skiriama 1200 mg per dieną pentoksifilino dozė kartu su angiotenzino receptorių blokatoriumi sumažino proteinuriją pacientams, sergantiems 2 tipo CD. Proteinurijos sumažėjimas buvo susijęs su sumažėjusiu TNF-alfa kiekiu šlapime ir serume [9]. Dar vėliau pateikti duomenys, kad papildomai skiriamas pentoksiflinas kartu su renino-angiotenzino sistemos blokatoriais pasižymi efektyvesniu proteinurijos mažinimu pacientams, sergantiems 2 tipo CD ir lėtine inkstų liga (1-3 stadija) [9].

Atliktas prospektyvus atsitiktinių imčių tyrimas, kurio tikslas išsiaiškinti, ar pentoksifilinas lėtina inkstų ligos progresavimą pacientams, sergantiems 2 tipo CD ir 3-4 stadijos lėtine inkstų liga [6]. Pacientai buvo gydomi pentoksifilinu 1200 mg per dieną (n=82) arba placebu (n=87) dvejus metus. Visi tiriamieji taip pat gavo panašias renino-angiotenzino sistemos blokatorių dozes. Tyrimo pabaigoje pacientų, gydytų pentoksifilinu, vidutinis glomerulų filtracijos greičio (GFG) sumažėjimas buvo 2,1±0,4 ml/min/1,73 m2, tiriamųjų, gavusių placebą, - 6,5±0,4 4 ml/min/1,73 m2 (p

2 pav. pateiktas GFG pokytis tyrimo metu tarp skirtingų tiriamųjų grupių. Pacientų kiekis, kuriems GFG sumažėjo daugiau nei vidutinis šio rodiklio mažėjimo greitis (0,16 ml/min/1.73 m2 per mėnesį), buvo mažesnis pacientų, gydytų pentoksifilinu grupėje, palyginus su placebo grupe (33,3 proc. ir 68,2 proc., P

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2019 m. Nr. 8

 

© 2006 Visos teisės saugomos.