Seimui pristatytas Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-4503, kuriuo siekiama sudaryti efektyvias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje, įteisinant gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kompleksinę paliatyviąją pagalbą.

Atopinio dermatito gydymas vietinio poveikio takrolimuzu

2020-04-14

Atopinis dermatitas yra viena dažniausių neužkrečiamų odos ligų, kuria serga apie 20 proc. vaikų ir 2–8 proc. suaugusiųjų [1, 2]. Tai yra lėtinė uždegiminė niežulį sukelianti odos liga [1, 2]. Dažniausiai ji prasideda anksti kūdikystėje (3–6 mėn. kūdikiams) ir yra pirmasis žingsnis kitų atopinių ligų (alerginio rinokonjunktyvito, alerginės astmos, maisto alergijos) vystymosi link [1, 2].

 

Ligos sukėlėjai ir požymiai

Atopinio dermatito etiologija ir patogenezė nėra visiškai žinomos. Manoma, kad šią liga lemia kelių veiksnių sąveika – genetinių, imunologinių ir aplinkos [1, 2]. Dėl to sutrinka odos apsauginė funkcija ir imuninės sistemos veikla. Atopinio dermatito išsivystymui svarbią reikšmę turi genetinė predispozicija, imuninės sistemos atsakas (daugėja 2 populiacijos T limfocitų pagalbininkų (Th2), kurie skatina IgE gamybą, kiekis, Th22 ir Th17 aktyvumas ir jų išskiriamų citokinų kiekis), odos apsauginė funkcija (sutrikęs lipidų metabolizmas, filagrino ir proteazių inhibitorių gamyba) [1–3].

Atopinio dermatito simptomus gali sukelti ar paūminti maisto produktai, ypač vištų kiaušiniai, riešutai, sojos ir žuvis. Maisto alergija nustatoma maždaug trečdaliui vaikų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkiu atopiniu dermatitu [2]. Įkvepiamieji alergenai taip pat gali sukelti atopinio dermatito pobūdžio bėrimą jiems alergiškiems pacientams. Tai aiškinama padidėjusiu odos pralaidumu įkvepiamiesiems alergenams, kai yra sutrikdyta odos apsauginė funkcija [2]. Daug aplinkos veiksnių gali dirginti jautrią odą ir sukelti atopinio dermatito paūmėjimą. Šie veiksniai gali būti fiziniai (pvz., mechaninis dirginimas vilna), cheminiai (pvz., rūgštys, vanduo) ar biologiniai (alergenai, mikrobai) [2]. Oro tarša (tabako dūmai, lakios organinės medžiagos, išmetamosios dujos) taip pat neigiamai veikia atopinio dermatito pažeistą odą.

Atopinis dermatitas diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais. Šiai ligai būdingas odos niežulys, makulopapulinis bėrimas, paraudimas, edema, erozijos, pleiskanojimas, šlapiavimas, šašai ir lichenifikacija [1]. Kūdikiams ir vaikams dažniausiai pažeidžiamas veido, kaklo ir rankų ir kojų tiesiamasis odos paviršius [1]. Sausa oda yra vienas iš svarbiausių atopinio dermatito simptomų [2]. Pats pagrindinis šios ligos simptomas, sukeliantis didelį diskomfortą ir prastinantis tiek paciento, tiek jo šeimos narių gyvenimo kokybę, yra niežulys [1]. Nors yra pasiūlyti keli diagnostiniai atopinio dermatito kriterijai, klasikiniai Hanifino ir Rajkos kriterijai vis dar yra plačiausiai naudojami visame pasaulyje (lentelė).

 

Lentelė. Hanifino ir Rajkos kriterijai [4]

 

Didieji (bent trys) diagnostikos kriterijai

  1. Niežulys
  2. Tipinė bėrimų morfologija ir lokalizacija:

suaugusiesiems – linkių lichenifikacija ar paryškėjusios odos raukšlės;

kūdikiams ir vaikams – veido ir tiesiamųjų odos paviršių pažeidimas.

  1. Lėtinis ar pasikartojantis dermatitas
  2. Individuali ar šeiminė anamnezė (astma, alerginis rinitas, atopinis dermatitas)

 

            Mažieji (bent trys) diagnostikos kriterijai

  1. Sausa oda
  2. Ichtiozė, paryškėjusios delnų raukšlės/ Keratosis pilaris
  3. Padidėjęs IgE kraujyje
  4. Teigiami alerginiai odos dūrio mėginiai
  5. Polinkis į nespecifinį plaštakų ir pėdų dermatitą
  6. Cheilitas
  7. Spenelių egzema
  8. Odos imlumas infekcijoms (ypač auksiniam stafilokokui ir  herpes simplex), sutrikęs ląstelinis imunitetas
  9. Pityriasis alba
  10. Ankstyva pradžia
  11. Pasikartojantis konjunktyvitas
  12. Periorbitinė raukšlė (Dennie-Morgano)
  13. Keratokonusas
  14. Priekinė subkapsulinė katarakta
  15. Tamsūs paakiai
  16. Veido blyškumas/ eritema
  17. Priekinės kaklo raukšlės
  18. Jautrumas vilnai
  19. Išryškėję odos folikulai
  20. Niežulys suprakaitavus
  21. maisto netoleravimas
  22. Eiga priklauso nuo įvairių aplinkos ir emocinių veiksnių
  23. Baltasis dermografizmas

 

 

Diagnozavus atopinį dermatitą reikia įvertinti jo sunkumą pagal objektyvius ir subjektyvius simptomus. Klasikinis įrankis vertinant šios ligos sunkumą yra atopinio dermatito balas (SCORAD) [2]. SCORAD vertinimas susideda iš objektyvių ir subjektyvių simptomų vertinimo. Tačiau naudojami ir kiti klausimynai, pvz., Egzemos vietos ir sunkumo balas (EASI), kuriuo vertinami tik objektyviai stebimi odos pažeidimai.

 

Atopinio dermatito gydymo rekomendacijos

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 1.

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.