Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos. Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika koronaviruso infekciją gydyti vaistais Lopinaviru/Ritonaviru ir Hidroksichlorokvinu. Kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau.

Odos ligų gydymas naujausiais vaistais – svarbus proveržio dermatologijoje ženklas

2020-02-12

Nors dauguma odos ligų nekelia grėsmės gyvybei, tačiau jų negalima vertinti ir kaip nereikšmingų kosmetinių trūkumų. Juk iš tiesų dažnai svarbi ne vien žmogaus išvaizda. Bėrimai įvairiose kūno vietose, ypač matomose – ant veido, plaštakų, lėtinės dermatozės, kiti odos ligų simptomai gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimui, sukelti rimtų psichosocialinių ir gyvenimo kokybės pokyčių. Kas šiuo metu aktualiausia ir kokios ligos kelia daugiausia rūpesčių tiek pacientams, tiek gydytojams, kalbamės su Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos pirmininke, LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinikos vadove gydytoja dermatovenerologe profesore Skaidra Valiukevičiene.

 

Kas lemia svarbiausias šiandienos dermatovenerologijos aktualijas? Kokią žinią jos skelbia?

Dermatologijos aktualijas keičia naujas požiūris į odos ligas, geriau suvokiama jų patogenezė ir naujų technologijų vaistai, kurių sukūrimas ir pritaikymas lemia didelius pokyčius. Stengiantis ieškoti naujų galimybių, siekiant sėkmingai suvaldyti lėtines uždegimines odos ligas, turbūt daugiausia klinikinių tyrimų skiriama naujoms biologinėms molekulėms. Tarp sudėtingiausių odos ligų reikėtų išskirti vieną dažniausių – psoriazę (žvynelinę), kurią mokame jau ne tik tiksliai diagnozuoti, bet ir valdyti. Panaši situacija ir su sunkios formos atopinio dermatito valdymu bei gydymu – galimybės padėti šia liga sergantiems pacientams gana didelės. Specialistų dėmesio ir toliau nestokoja retos odos ligos, taip pat pūlingasis hidradenitas, kurio gydymo proveržį sukėlė nauji biologiniai vaistai. Taip pat atsirado naujų vaistų baltmei (vitiligo) ir lizdinei alopecijai gydyti.

Vis dėlto pati dažniausia dermatologinė patologija, dėl kurios labai stipriai nukenčia ligonio gyvenimo kokybė, yra žvynelinė. Vakarų Europos šalyse sisteminis žvynelinės gydymas pradedamas tuomet, kai nustatytas ligos sunkumas pagal PASI indeksą 10 balų ir daugiau. Tokioje ligos stadijoje taikomas ne tik tradicinis gydymas, bet ir biologinė terapija. PASI – tai psoriazės pažeisto ploto ir sunkumo indeksas, vertinamas skaičiumi. Kuo jis didesnis, tuo liga sunkesnė. Sunki ligos forma pasireiškia stipriu odos uždegimu, kuris tuo pačiu metu vyksta ir sąnariuose ir kituose  organuose. Išeminę širdies ligą, cukrinį diabetą ir žvynelinę vienija bendri uždegimo mediatoriai.

Atsižvelgiant į tai, siekis suvaldyti sunkią žvynelinę ir jos patogenezės tyrimų rezultatai leido  sukurti naujų vaistų, kurių efektyvumo vertinimas pasikeitė. Dabar siekiama, kad ligos PASI rodiklis sumažėtų ne 75 proc. (tai yra, kad 75 proc. paciento odos būtų išgydyta, likusioji 25 proc. odos dalis – vis dar ligos pažeista). Visgi, esant tokiai ligos stadijai, kai dar ketvirtadalis odos neišgydyta, žmogui  sudėtinga grįžti į darbą, nes  simptomai dar matomi. Todėl dabar ligos gydymo tikslas skiriant naujus efektyvesnius biologinius vaistus yra  PASI sumažėjimas 90 proc. Todėl biologinį gydymą TNF antagonistais keičia nauja selektyvi biologinė terapija IL inhibitoriais.

 

Ar Lietuvoje tokių galimybių iš tiesų yra?

Selektyvi biologinė terapija  yra prieinama Vakarų Europoje ir Baltijos šalyse pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia žvyneline (PASI indeksas daugiau nei 10 balų). Tačiau Lietuvoje – dar ne. Šis klausimas svarstomas, šia tema diskutuojama, nes norisi gydyti daugiau pacientų, o tokiais atvejais, be abejonės, ekonomiškesnė yra pirmos kartos biologinė terapija – gydymas TNF antagonistais. Tai veiksmingi vaistai, bet jie ligos visiškai nesuvaldo. Kaip bus Lietuvoje – paaiškės per artimiausią pusmetį. Tikrai manau, kad naujos kartos vaistai pas mus atkeliaus. Gydant psoriazę reikia vertinti išlaidas bendrai. Jeigu nepasiekiame gydymo tikslo – PASI sumažėjimo 90 proc., vadinasi, ligonį papildomai gydome vietiniais vaistais, fototerapija, pacientas gali būti vis dar nedarbingas. Taigi sudėjus visas šias išlaidas vietiniams preparatams, fototerapijai, dar nedarbingą ir sugaištamą laiką, išlaidos beveik siektų naujųjų vaistų kainas. Todėl ateityje tikimės teigiamų pokyčių  ir galimybės skirti efektyvesnę biologinę terapiją.

Turite omeny, kad naujieji vaistai būtų kompensuojami?

Taip, biologinė terapija Lietuvoje yra kompensuojama esant indikacijų, kai daugiau nei 6 mėnesius gydant tradiciniais vaistais – metotreksatu žvynelinės suvaldyti nepavyksta. Jei taip yra ir ligos sunkumo PASI indeksas vartojant metotreksatą yra 15 balų (tai labai daug), tretinio lygio centruose specialistui dermatologui leidžiama ligonio būklę aptarti konsiliume ir skirti biologinę terapiją. Kartais tradicinė terapija metotreksatu pasiekia gerų rezultatų ir nereikia skirti biologinio vaisto.  Ilgalaikis gydymas metotreksatu dažnai nesuvaldo ligos arba ilgai vartojamas sukelia kepenų fibrozę. Kiti pacientai negali vartoti šio vaisto, nes jis  pažeidžia burnos, skrandžio gleivinę ir išsivysto opų, dispepsija, virškinimo trakto skausmai. Tokiu atveju vaisto vartojimą tenka nutraukti.

Atsižvelgiant į žvynelinės patogenezę, biologinė terapija apima tris vaistų grupes: TNF alfa inhibitoriai (tai pirmoji vaistų, kuriais pasiekiama ligos kontrolė PASI 75, karta) bei dvi naujos kartos opcijos – interleukino 23 inhibitoriai ir interleukino 17A inhibitoriai. Interleukinas 17 yra uždegimo mediatorius, kurio labai daug gaminasi odoje, ir jo veiksnumo blokavimas (selektyviau veikia odos pažeidimus) yra įrodytas. Gydymas interleukinų 23 ar 17A inhibitoriais ligoniams yra efektyvus, pasiekiamas PASI sumažėjimas 90 proc.

 

Tai galima vadinti rimtu psoriazės gydymo proveržiu?

Naujų biologinių vaistų pasirodymas sukuria žvynelinės individualaus gydymo galimybę. Tokiais atvejais nebandoma prisirišti prie kurio nors vieno vaisto, nes daugėja galimybių pasirinkti. Juk vienam pacientui geriau tiks vienas, antram – kitas vaistas ir t. t.

Šiuo metu sukurta apie 20 naujų biologinių vaistų psoriazei gydyti. Visų jų poveikis nukreipiamas į ligos patogenezę – aktyvintų Th17 limfocitų uždegimo blokavimą. Valdant žvynelinę turi dalyvauti tiek pirminės grandies – bendrosios praktikos gydytojai, tiek antrinės grandies atstovai – dermatologai. Labai svarbios jų žinios, suvokimas, kas yra sunki žvynelinė, PASI indekso vertinimas. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti, kad pacientas serga sunkia ligos forma, ir kuo skubiau pradėti sisteminį gydymą.

 

Kas, Jūsų nuomone, lemia gydymo rezultatus? Ko reikia, kad gydymas būtų efektyvesnis?

Reikia atnaujinti SAM tvarkos aprašą, kuris reglamentuoją vidutinės ir sunkios psoriazės gydymą. Gydymas TNF inhibitoriais jau yra nueinančios kartos. Juk, siekiant švarios, išgydytos odos pirmo pasirinkimo vaistai, kai tradicinis sisteminis gydymas neveiksmingas, turi būti gydymas IL inhibitoriais.

 

Ar Lietuvoje daug žmonių serga psoriaze? Kiek ši liga yra aktuali mūsų gyventojams?

Lietuvoje psoriazės paplitimas netirtas. Esame tyrę vaikų sergamumą šia liga ir nustatėme, kad žvyneline serga vienas iš 100 vaikų. Tačiau nė vienam iš jų nebuvo pasireiškusi sunkios formos žvynelinė. Tirtų vaikų amžius buvo nuo 7 iki 19 metų. Žvynelinė dažniausiai prasideda paauglystėje, tarp 10–14 metų, kai keičiasi žmogaus veikla. Stresas yra svarbus visų lėtinių uždegiminių ligų rizikos faktorius. Jis sukelia imuniteto pokyčius, todėl visos dermatologinės ligos linkusios išsivystyti būtent patiriant stresą. Ateityje planuojamas LSMU MA epidemiologinis tyrimas, kuriame pakviesta dalyvauti 3 tūkst. Kauno gyventojų. Jie bus tiriami dėl įvairių ligų, tarp jų – ir dėl dermatologinių. Mes tikimės, kad sulauksime atsako ir patikslinsime žvynelinės paplitimo rodiklį. Tyrimo dalyviams bus suteiktos išsamios rekomendacijos, kaip gerinti sveikatą ir bus vykdoma nustatytų dermatologinių, kardiologinių, oftalmologinių ligų stebėsena.

 

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 1.

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.