HI informacija: pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių priežasčių – 6,3 proc.

Mokymo gyventi su širdies nepakankamumu svarba

2020-06-30

Erika Jasukaitienė1, Rasa Paleckienė2,

 

1LSMU Slaugos ir rūpybos katedra, Respublikinė Kauno ligoninė Terapijos klinika,

2LSMU Slaugos ir rūpybos katedra, LSMUL KK Kardiologijos klinika

 

Širdies nepakankamumas (ŠN) – tai liga, atsirandanti dėl širdies nusilpimo, kai dėl jos nepajėgumo aprūpinti kiekvieno organo deguonimi ir maisto medžiagomis, atsiranda ligos simptomų.

Pacientų mokymo iššūkiai ir uždaviniai

Šia liga suserga vis daugiau žmonių, todėl pacientų mokymas apie ŠN tampa ir iššūkiu, ir labai svarbiu uždaviniu. Dauguma pacientų, kuriems diagnozuotas ŠN, siunčiami gydytojo kardiologo ir slaugytojos konsultacijos, kurios tikslas – mokyti, įtvirtinti, pagerinti ir nuolat vertinti pacientų savirūpos sugebėjimus, kurie apima svorio kontrolę, druskos ir skysčių ribojimą, fizinį aktyvumą, reguliarų medikamentinį gydymą, simptomų atpažinimą ir kontrolę, laiku kreipimąsi dėl medicinos pagalbos, kad būtų išvengta dekompensacijos krizių ir hospitalizacijų. Nors ŠN nėra išgydomas, pakeitus gyvenseną ir įgijus savirūpos įgūdžių, galima sumažinti šios ligos komplikacijų skaičių. Paciento mokymas, kaip gyventi sergant ŠN, – viena pagrindinių priemonių, gerinanti paciento gyvenimo kokybę.

Slaugytojų vaidmuo

Slaugytojai vaidina vis svarbesnį vaidmenį padedant visuomenei susidoroti su sveikatos iššūkiais, teikiant saugias, kokybiškas, veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas. Ši profesija yra gyvybiškai svarbi, siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą ir tęstinumą. ŠN specializuoti slaugytojai, dirbantys kartu su gydytoju kardiologu, savo veikla efektyviai prisideda prie gydymo ir slaugos siekiant sėkmingo rezultato. Mokant pacientus slaugytojas tampa tarsi „atvejo analizatoriumi“ ir tai jam sudaro galimybę remtis įrodymais grįsta, į pacientą orientuota slauga, plėsti savo kompetencijas ir didinti profesijos autonomiškumą. Slaugytojui labai svarbu ne tik išmanyti šią ligą, bet ir turėti psichologinių, pedagoginių žinių. Pirmoji ir sunkiausia slaugos užduotis mokant pacientus – motyvuoti pacientą siekti žinių ir gydymo tikslų. Jeigu pacientas nemotyvuotas, nesupranta ar nedalyvauja jam paskirtoje programoje, didelės medicinos personalo pastangos padėti nueina perniek ir liga progresuoja dideliais šuoliais.

Dažnai ŠN sergantys pacientai turi gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, hipertenzija, obstrukcinė plaučių liga, osteoartritas, akių, lėtinės inkstų ligos, demencija ir kitos senatvinės ligos, dėl kurių gali atsirasti funkcinių ar pažintinių sutrikimų. Jų atsiradus, susiduriama su žinių perteikimo problemomis, nes pacientas gali nesuprasti ir neįsisavinti jam teikiamos informacijos, tuomet svarbu į gydymą įtraukti paciento artimuosius, išbandyti įvairius mokymo būdus. Bendradarbiaujant su šeimos nariais, tampa lengviau valdyti mokymo procesą, pacientai gauna didesnį palaikymą ir tampa labiau motyvuoti.

 

Specializuota mokymo programa

Specializuotą programą sudaro keturi moduliai, kurie apima temas: kaip dirba sveika širdis, kas yra ŠN, kaip jis skirstomas, kokios dažniausios priežastys, kaip ŠN veikia kitų organų veiklą ir kokie yra ŠN simptomai ir požymiai, mitybos, fizinio aktyvumo, lytinio gyvenimo ypatumai, medikamentinio gydymo svarba. Dažnas pacientas nesupranta, kas yra ŠN, negeba prisiminti, kada jiems pirmą kartą pasireiškė ŠN simptomų – dusulys, nuovargis ar kulkšnių pabrinkimas. Slaugytoja turi sugebėti įvertinti individualius kiekvieno paciento poreikius ir parengti mokymą atsižvelgiant į paciento žinias apie ligą, jo išsilavinimą, pažintinius ir funkcinius sugebėjimus, motyvaciją. Pacientai kur kas daugiau sužino apie druskos ribojimą, kasdienio svėrimosi svarbą ir dažnį, skysčių ribojimą, vaistų vartojimą.

Tyrimų rezultatų apžvalga

Daugelis tyrimų parodė, kad pacientų mokymas teigiamai veikia fizinę, emocinę ligonių sveikatą, gerina gyvenimo kokybę. B. Hwangas, M. M. Pelteris ir kt. 2020 m. atliktame tyrime nustatė (n = 614), kad pacientams, kurie dalyvavo mokymuose (dvi intervencinės grupės), po 3 mėnesių statistiškai reikšmingai pagerėjo žinios apie ŠN (LITE-UC, p = 0,003; PLUS-UC, p <0,001). Po mokymo reikšmingai pagerėjo pacientų gyvenimo kokybė. M. Mizukawa, M. Moriyama ir kt. (2019) nustatė, kad ŠN stebėsena ir mokymas pagerina gyvenimo kokybę pacientams, kurie dalyvauja stebėsenos programoje, palyginti su tais, kurie nedalyvavo (p>0,005). Boyde ir kt. 2018 m. nustatė, kad savirūpos mokymai sumažino neplanuoto pakartotinio hospitalizavimo riziką per 12 mėnesių 30 proc. pacientų, sergančių ŠN (RR 0,703; 95 % [PI], 0,55, 0,90), o Rupparo ir bendraautorių atliktoje metaanalizėje nustatyta, kad savirūpos ugdymas, kurio metu ŠN sergantiems pacientams akcentuojama medikamentinio gydymo svarba, žymiai sumažino mirtingumo riziką (RR 0,89, 95 % PI, 0,81, 0,99) ir sumažino hospitalizacijos tikimybes (galimybių santykis – 0,79; 95 % PI, 0,71, 0,89),. O Calvin Ka Wing Tong su bendraautoriais 2020 m., ištyrę 310 pacientų, sergančių ŠN, stebimų ŠN klinikoje nustatė, kad per vienus metus ženkliai pagerėjo pacientų funkcinė klasė (33 proc. pacientų, kuriems nustatyta NYHA III-IV, pagerėjo 17 proc. per metus, p <0,05), sumažėjo NT-proBNP (4552 ± 417 vs 2216 ± 353, p <0,05, ir pagerėjo kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (37 ± 1 % vs 40 ± 1 %, p <0,05). Lietuvoje buvo atliktas nedidelės imties tyrimas, kuriame pacientams, sergantiems ŠN, buvo pradėtos teikti gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, į kurias įeina ir paciento mokymas. Tyrime dalyvavo 83 pacientai, sergantys II–III funkcinės klasės pagal NYHA širdies nepakankamu. Šiems pacientams paslauga buvo teikiama LSMUL KK 2017–2018 m. Tyrimu nustatyta, kad pacientų savirūpa statistiškai reikšmingai pagerėjo po aktyvios stebėsenos mokymų. Prieš mokymus dauguma pacientų vertino savirūpą kaip patenkinamą – 48 (57,83 proc.), jų savirūpos vidurkis 32,00 ± 8,43, po mokymų pagerino savo nuomonę 59 pacientai (71,08 proc.) savirūpos įvertis – 23,02 ± 6,58 (p <0,0001). Įvertinus gyvenimo kokybę, sergant ŠN, pagal Minesotos klausimyną po aktyvios stebėsenos pacientų gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai pagerėjo: prieš stebėseną įvertinimo vidurkis – 58,30 ± 20,92, po stebėsenos – 37,92 ± 22,53 (p <0,0001).

 

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 4.

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.