Kochlearinė implantacija senyvo amžiaus žmonėms

2017-05-31

Arnoldas Morozas1,prof. dr. Eugenijus Lesinskas2.

1 VU Medicinos fakultetas 

2 VUL SK Ausų, nosies, gerklės ligų centras

 

Klausos pablogėjimas senatvėje – labai dažnai pasitaikantis sveikatos sutrikimas. Mūsų visuomenei senėjant tai tampa vis aktualesne problema. Esant sunkiam arba labai sunkiam pažeidimui, klausos reabilitacijos priemonės – užausiniai klausos aparatai yra mažai veiksmingi. Dėl to nukenčia ne tik paciento bendravimo ir socialiniai įgūdžiai, bet ir padidėja demencijos rizika, pablogėja pacientų pažintiniai įgūdžiai, gyvenimo kokybė. Kochlearinė implantacija (KI), kaip klausos reabilitacijos priemonė, jau kurį laiką plačiai taikoma, tačiau dažniausiai šis gydymo metodas taikomas vaikams ar vidutinio amžiaus žmonėms. Pasaulyje ši tendencija keičiasi ir KI pradedama vis plačiau taikyti ir senyvo amžiaus žmonėms (išsivysčiusiose šalyse suaugusieji sudaro 40 proc. visų pacientų), kai kitos klausos reabilitacijos priemonės nebeefektyvios.

 

Visuomenės senėjimas yra didelė išsivysčiusių šalių problema. Europoje nuo 2004 iki 2014 m. vyresnių nei 65 metai žmonių padaugėjo nuo 16,4 proc. iki 18,5 proc. Lietuvoje šis skaičius dar didesnis – nuo 2004 iki 2014 metų 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius išaugo nuo 15,4 iki 18,5 proc. [1].Apie 50–60 proc. vyresnių nei 70 metų žmonių turi klausos sutrikimų. Apie 0,6–1,1 proc. klausos pažeidimas yra sunkus (71–90 dB) arba labai sunkus (>90 dB) [2]. Visuomenei senėjant klausos pažeidimų turinčių žmonių skaičius tik augs. Klausos pažeidimas – nepriklausomas veiksnys, kuris yra tiesiogiai susijęs su pagreitėjusiu pažintinių funkcijų pažeidimu bei demencija [3]. Prognozuojama, kad senstant populiacijai žmonių, turinčių pažintinių funkcijų sutrikimų bei sergančiu demencija, po 20 metų padvigubės. Lyginant turinčius normalią klausą žmones su turinčiais lengvą, vidutinį, ar sunkų klausos pažeidimą, rizika išsivystyti demencijai padidėja atitinkamai 2, 3 arba 5 kartus [3].Klausos aparatai padeda esant klausos pablogėjimui, tačiau yra mažai veiksmingi esant sunkiam bei labai sunkiam klausos pažeidimui.

Kochlearinė implantacija yra vienas svarbiausių XX amžiaus išradimų medicinoje, kuris padėjo žmonėms, kurie anksčiau būtų atskirti nuo visuomenės, integruotis ir gyventi visavertį gyvenimą. Išsivysčiusiose šalyse suaugusieji sudaro 40 proc. visų KI. Žmonių, kuriems atlikta KI skaičius nuolat auga, bei plečiasi amžiaus ribos, pacientų kuriems atliekama KI. Vyriausias pacientas, kuriam buvo atlikta KI, buvo 104 metų amžiaus. Šiame straipsnyje apžvelgiamas KI taikymas senyvo amžiaus žmonių klausos reabilitacijai.

 

Metodika

Duomenys buvo rinkti PubMed duomenų bazėje, straipsniai yra nuo 2012 iki 2016 metų sausio. Straipsniai buvo atrenkami, jei pavadinimas, santrauka ar reikšminiai žodžiai atitiko ieškomus. Straipsnių antraščių reikšminiai žodžiai buvo: cochlear implantation, elderly, hearing rehabilitation. Atrinkta 13 straipsnių anglų kalba.

 

Kochlearinė implantacija senyvame amžiuje

 

Kochlearinių implantacijų skaičius, atliekamų senyvo amžiaus žmonėms, kasmet auga. Dabar yra nemažai tyrimų, įrodančių KI naudą vyresnio amžiaus žmonėms.

O. Heidi [5] savo tyrime lygino KI įtaką gyvenimo kokybei, kalbos suvokimui, ūžesiui bei streso lygiui tarp dviejų amžiaus grupių – 19–69 metų ir vyresnių nei 69 metų amžiaus. Buvo ištirti 55 asmenys, 20 pacientų buvo vyresni nei 70 metų, 35 pacientai – 19–69 metų amžiaus. Abiejų grupių klausos pagerėjimo rezultatai po KI nesiskyrė. Gyvenimo kokybė pagerėjo ženkliai abiejose grupėse, senyviems žmonėms netgi daugiau, lyginant su jaunesniais. Po KI taip pat sumažėjo ūžesys ir patiriamo streso lygis.

Kitoje publikacijoje D. J. Wong [6] aprašo tyrimą, kuriame vertinta kochlearinės implantacijos įtaka senyviems pacientams ir vertintos pooperacinės komplikacijos bei kalbos suvokimas po KI. Buvo ištirta 150 vyresnių nei 75 metų pacientų, kuriems atlikta KI. Pacientai pagal amžių buvo suskirstyti į 3 amžiaus grupes: 75–79 metų, 80–84 metų ir 85 metų arba vyresni. Pooperaciniai kalbinės audiometrijos rezultatai smarkiai pagerėjo, lyginant su ikioperaciniais. Tarp trijų amžiaus grupių nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo, lyginant kalbos suvokimo pooperacinį pagerėjimą.

Vertinant pooperacinius rezultatus ilguoju periodu rezultatai išlieka stabilūs ir teigiami. Tai patvirtino J. B. Spitzer [8] tyrimo, kuriame buvo tiriami audiometriniai duomenys ilguoju laikotarpiu po atliktos KI operacijos, rezultatai. Iš viso buvo ištirti 23 vyresni nei 60 metų pacientai, vidutiniškai sekti 8,4 metų. Warble audiometrija buvo stabili visą tiriamąjį laikotarpį. Kalbinės audiometrijos pokyčiai taip pat nebuvo statistiškai reikšmingai pasikeitę tyrimo laikotarpiu. Panašūs dar kelių tyrimų rezultatai [9, 10, 11], kuriuose buvo tiriama KI įtaka klausai, bendram streso lygiui bei gyvenimo kokybei.

I. Mosnier [7] tyrė pažintinių funkcijų kitimą po KI vyresnio amžiaus pacientams. Klinikiniame tyrime tirti 94 pacientai, 65–85 metų amžiaus, kuriems buvo atlikta KI. Pacientai buvo vertinami po 6 ir 12 mėnesių. Po 12 mėnesių 81 proc. pacientų pagerėjo pažintinės funkcijos, 19 likusiųjų ji išliko tokia pati, bet nepablogėjo. KI taip pat pagerino pacientų gyvenimo kokybę, sumažėjo geriatrinės depresijos skalės suma (76 proc. neturėjo jokių depresijos požymių 12 mėn. po implantacijos, lyginant su 59 proc. prieš operaciją). Klausos reabilitacija KI pagerino ne tik kalbos suvokimą, bet ir gyvenimo kokybę bei socialinį aktyvumą.

 

Kochlearinės implantacijos prognozės veiksniai ir komplikacijos vyresniame amžiuje

Pasiruošimas KI yra labai svarbus. Todėl būtina įvertinti veiksnius, galinčius turėti įtakos KI pooperaciniams rezultatams. Operacijos sėkmei didelę įtaką turi bendra paciento būklė, kadangi jam būtų reikalinga chirurginė intervencija, anestezija bei gana ilgas pooperacinio sveikimo ir reabilitacijos laikotarpis.

I. Mosnier [7] tyrime buvo tirti prognozės veiksniai, kurie gali turėti įtakos pooperaciniams klausos rezultatams. Tyrime dalyvavo 94 pacientai, 65–85 metų amžiaus, kuriems atlikta KI. Nustatyta, jog kuo ilgiau klausa buvo pažeista, tuo prastesni kalbinės audiometrijos – kalbos suvokimo rezultatai. Nešiojusių iki operacijos klausos aparatus pacientų pooperaciniai rezultatai esti geresni. Be to, nustatyta koreliacija tarp amžiaus ir prastesnio kalbos suvokimo triukšmo sąlygomis, lyginant su jaunesniais pacientais. Tačiau nebuvo rasta skirtumų tarp pacientų lyties bei skirtingo senyvo amžiaus grupių – 65–74 metų bei vyresnių nei 75 metų.

Wong D. J. [6] tyrime vertintos pooperacinės KI komplikacijos. Visi pacientai buvo vyresni nei 75 metų. Iš 150 operuotų pacientų 7 pacientams kilo 13 didžiųjų komplikacijų bei 25 pacientams 28 mažosios komplikacijos (didžiosios komplikacijos: procesoriaus migracija po oda, elektrodo įdėjimas ekstrakochleariai, meningitas, operacinio pjūvio infekcija, reikalinga pakartotinės operacijos, negrįžtamas n. facialis paralyžius; mažosios komplikacijos: ūžesys, laikina n. facialis parezė, n. facialis hiperstimuliacija, skonio pakitimai, pailgėjęs žaizdos gijimas). Tačiau, vertinant pooperacinių komplikacijų dažnį bei sunkumą, KI išlieka gana saugi ir naudinga procedūra.

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2017 m. Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.