Atviras klausomasis vamzdis

2018-02-28

Paulina Kvedarauskaitė, dr. Alina Kuzminienė

LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika

 

Santrauka. Atviras klausomasis vamzdis (AKV) – tai ausies trimito funkcijos sutrikimas, lemiantis nuolat pravirą jo būklę. Liga atsiranda stipriai nukritus svoriui, po operacijų viršutiniame ryklės aukšte. Dažniausias ir ryškiausias skundas yra autofonija. Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, timpanograma bei endoskopijos pagalba. AKV gydymo metodų yra daug, tačiau iki šiol nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie padėtų pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.

 

Patulous Eustachian tube

Keywords: patulous Eustachian tube, autophony.

Summary. Patulous Eustachian tube (PET) – a condition when Eustachian tube remains abnormally open. PET may occur when patient loses weight, after operations in upper portion of pharynx. A disease is diagnosed summarizing symptoms, tympanogram results and endoscopy. There are a lot of PET treatment options; however, not enough studies are made to determine which method is the best.

 

Atviras klausomasis vamzdis (AKV) yra ausies trimito funkcijos sutrikimas, kai pastarasis nuolat išlieka atsivėręs. Ši liga pirmą kartą paminėta 1864 metais [1]. Klausomasis vamzdis normos atveju būna užsidaręs ir atsiveria trumpiau nei 1 sekundę ryjant [2]. Atsivėrus KV oras iš nosiaryklės patenka į vidurinę ausį, jis išstumia vidurinėje ausyje susidariusius oro apykaitos produktus ir/ar sekretą. Tokiu būdu yra išlyginamas vidurinės ausies slėgis, t. y. jis tampa lygus atmosferos slėgiui, kartu tampa identiškas kitoje būgnelio pusėje esančiam oro slėgiui. Dėl šios priežasties atsiranda idealios sąlygos akustiniam stimului plisti garsą praleidžiančia išorinės ir vidurinės ausies sistema [3, 4]. Klausomąjį vamzdį minėtais laiko intervalais uždaro vožtuvo funkciją atliekantys audiniai: aplinkui esanti šoninės ryklės sienos gleivinė, pogleivis, riebalinis audinys, raumenys ir kremzlė [5]. Tada, kai KV praranda savybę natūraliai užsiverti, t. y. išlieka nuolat atviras, garsai, sklindantys iš paties žmogaus organizmo (kvėpavimas, mechaninis širdies darbas, kraujo tekėjimas arterijomis), netrukdomi pasiekia vidurinę ausį, dėl to atsiranda varginantys simptomai – autofonija, savo kvėpavimo, rijimo, pulsacijos ausyje girdėjimas ir kt. [2].

 

Etiologija

 

AKV dažnai atsiranda sumažėjus svoriui bent 2,72 kg (6 svarais). Dažniausiai tai lemia lėtinės, ypač reumatinės ligos. Dar viena gana dažnai pasitaikanti ligos priežastis yra pakitęs lytinių hormonų – estrogenų kiekis organizme, pvz.: vartojant dideles geriamųjų kontraceptikų dozes, nėštumo metu, vartojant estrogenų preparatus prostatos vėžiui gydyti. Kitos priežastys – gleivinės randėjimas po atliktų operacijų ar procedūrų viršutiniame ryklės aukšte – pavyzdžiui, klausomojo vamzdžio kateterizavimas, nekvalifikuota ar komplikuota adenoidotomija. AKV gali sukelti ūminis ir lėtinis ryklės uždegimas, neuroraumeninės ligos, dėl kurių vystosi raumenų atrofija, pavyzdžiui: išsėtinė sklerozė, trauminis trišakio nervo pažeidimas; alergija, lėtinė gastroezofaginio refliukso liga, vietinių dekongestantų, kokaino, diuretikų vartojimas ir kt. [1, 3].

 

Klinika

 

Dažniausiai pasitaikantis AKV simptomas yra autofonija, t. y. garsus savo paties balso ar jo aido girdėjimas ausyje ar galvoje. Pacientus ypač vargina savo kvėpavimo, širdies plakimo garsų girdėjimo jausmas. Dažnai šia liga sergantiems žmonėms atsiranda kitų nemalonių pojūčių. Ligoniai jaučiasi lyg bendravimas su aplinkiniais vyktų hermetiškoje aplinkoje – „statinėje“, kartojasi į okliuzijos fenomeną panašus simptomas, kurį pacientai įvardija kaip „užkimštos“ ausies pojūtį. Minėti simptomai nėra nuolatiniai, paprastai jie pasireiškia spontaniškai, gali būti išprovokuoti padidėjus fiziniam aktyvumui, ilgiau pakalbėjus, sustiprėti nuo įnosinių ar geriamųjų dekongestantų vartojimo. Sunkiais ligos atvejais simptomai gali trukti kelias valandas, būti nerimo, sunkios depresijos ir net savižudybės priežastimi [5]. B. K. Ward ir bendraaut. 2017 m. publikavo savo mokslinio tyrimo, kuriame dalyvavo 190 AKV liga sergančių pacientų, rezultatus. Mokslininkų duomenimis, AKV dažniau pasireiškia moterims, yra linkęs progresuoti, be to, paaiškėjo, kad liga dažniausiai pažeidžia abi ausis. Visgi, esant abipusiam KV pažeidimui, 74 proc. pacientų simptomai pasireiškia dažniau ir ilgiau vienoje iš ausų [6]. Mokslinėje literatūroje nurodyta, kad AKV simptomai palengvėja pacientui susirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija, palenkus galvą žemyn, gulimoje padėtyje, užspaudus kaklą jungo venų projekcijoje. Kai kurie pacientai nesąmoningai dažnai atlieka uodimo veiksmą, nes tuo metu visiškai ar iš dalies užsidaro ausies trimitas. Yra žinoma, kad dekongestantų vartojimas ar timpanostominis vamzdelis ausyje, turinčioje AKV, gali pabloginti ligos simptomus [1].

 

Diagnostika

AKV įtarti reikėtų iš tipinių paciento nusiskundimų. Kai kurie ligos simptomai gali būti nustatyti ir otoskopijos ar otomikroskopijos metu, tačiau su sąlyga, kad apžiūros metu pacientas jaustų AKV simptomus. Jei tipinių ligos simptomų tyrimo metu nėra, rekomenduojama juos išprovokuoti, pavyzdžiui: paprašyti pacientą keletą minučių palaipioti laiptais aukštyn ir žemyn, pavaikščioti koridoriumi greitu žingsniu. Otoskopuojant būgnelis būna nepakitęs. Klausomojo vamzdžio nesandarumą galima įtarti pastebėjus ausies būgnelio judesius įprasto ar forsuoto kvėpavimo pro nosį metu. Šie judesiai geriausiai matomi otomikroskopijos metu pacientą paguldžius. Patologiniai būgnelio judesiai suintensyvėja užspaudus priešingos pusės nosies šnervę [5]. Timpanometrinio tyrimo metu dažniausiai matomos su kvėpavimu susijusios fliuktuacijos, jos paprastai išnyksta sulaikius kvėpavimą (1 pav.). Šio tyrimo metu kartais nustatomas slėgio mažėjimas vidurinėje ausyje derinyje su jau aprašytais, netipiniais būgnelio judesiais [5].

Jau 1985 metais Kumazawa tyrė KV funkciją, atliekant tam tikras manipuliacijas timpanometrijos būdu, ir nustatė aiškius pokyčius tyrime esant tam tikroms KV būklėms. Šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje yra naudojamas klausomojo vamzdžio tyrimas (Eustachian tube function ETF), t. y. po normaliai atliktos impedansometrijos pacientas atlieka Toynbee mėginį, dėl kurio padidėja spaudimas vidurinėje ausyje, po to – Valsalvae manevrą: jei vidurinės ausies spaudimas palengva susilygina su aplinkos oro slėgiu – KV funkcija gera, jei spaudimas vidurinėje ausyje atliekant mėginius patologiškai didėja, o timpanometrinės kreivės ženkliai pasislenka teigiamo slėgio link – KV yra patologiškai atviras (2 pav.). Jei vidurinės ausies spaudimas atlikus mėginius nedidėja ir išlieka patologiškai mažas – KV uždaras [7].

Sonotubometrija – dar vienas tyrimo metodas, padedantis diagnozuoti AKV. Jo metu į nosies prieangį įdedamas garso šaltinis, o į išorinę klausomąją landą – mikrofonas. Pacientams, kurių KV yra atviras, tyrimo metu fiksuojamos nekintančių akustinių parametrų garso bangos, susijusios su pagerėjusiomis garso plitimo sąlygomis. Tiesioginės nazofaringoskopijos ir transnazalinės endoskopijos metu stebimas atviras ausies trimito kanalas [1].

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2017 m. Nr. 2

 

© 2006 Visos teisės saugomos.