Raudonos ausys, kas tai?

2018-05-10

Gintarė Čiburaitė, dr. Alina Kuzminienė

LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti dažniausiai otorinolaringologijos praktikoje pasitaikančias ligas, kurių pagrindinis simptomas – ausies kaušelio paraudimas. Literatūroje nurodomos dažniausios su šiuo simptomu susijusios ligos, t. y. ausies kaušelio rožė, perichondritas ir raudonų ausų sindromas. Straipsnyje pateikiami pagrindiniai šių ligų klinikiniai, diagnostikos ir gydymo skirtumai. Pateikiamos klinikinės rekomendacijos.

Ausies kaušelio odos ligos otorinolaringologo praktikoje – gana retos. Dažniausiai pacientai dėl jų pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus ar dermatologus. Nors literatūroje duomenų apie ausies kaušelio paraudimą nėra daug, išskiriamos šios labiausiai otorinolaringologijos praktikoje pasitaikančios būklės: rožė, perichondritas ir raudonų ausų sindromas (RAS).

 

Rožė

Rožė – ūmi bakterinės kilmės infekcinė liga, pasireiškianti odos ir paviršinių limfagyslių uždegimu ir bendriniais infekcijos simptomais [1-9]. Anksčiau buvo aprašoma daugiausia tik veido srities rožė, tačiau pastaruoju metu literatūroje ženkliai dažniau pateikiami kitos lokalizacijos rožės atvejai [3].

 

Etiologija ir patogenezė

Svarbiausias rožės sukėlėjas – beta hemolizinis streptokokas (A, B, C, G ir F grupės), tačiau retais atvejais ligą gali sukelti S. aureus, K. pneumonia, Y. enterocolitica, H. influenzae [1-2, 4-10]. Rožei išsivystyti reikalingi vadinamieji infekcijos vartai – pažeista oda ar gleivinės. Retais atvejais galimas ir limfogeninis ar hematogeninis bakterijų plitimas iš vidinių infekcijos židinių [2, 6, 7, 9]. Įdomu tai, kad pastarasis etiopatogenezinis mechanizmas yra dažniau nustatomas sergant galvos srities rože. Manoma, kad šiuo atveju infekcija plinta iš uždegimo židinių nosiaryklėje, burnaryklėje ar sinusuose [2, 5]. Daugumos tyrimų duomenimis, rože dažniau serga vyresnio amžiaus pacientai, labiau vyrai nei moterys [1, 7, 8]. Apie pusė pacientų turi rizikos veiksnių, tokių kaip lėtinis veninis nepakankamumas, limfotakos sutrikimai, nutukimas, cukrinis diabetas, odos apsauginio barjero pažeidimas (dermatitas, įvairios kilmės opos, odos traumos, operacijos), žalingi įpročiai [1, 3, 4, 5, 8]. Infekcinei ligai būdingas sezoniškumas – didžiausias sergamumas vasaros, mažiausias – žiemos mėnesiais [8].

 

Klinika

Rožė pasireiškia ūmiai, klasikinis vaizdas – ryškiai raudonas, blizgus, skausmingas, karštas, patinęs, gerai apribotas uždegimo pažeistos odos plotas [2-5, 8-10] (1 pav.). Gana dažnai pasireiškia ir vietinis limfangitas, kuriam būdingi raudoni dryžiai pagal limfagyslės eigą nuo pažeistos odos židinio, tai rodo infekcijos plitimą [8]. Esant ausies rožei paraudimas apima tiek kaušelį, tiek ausies skiltelę. Odos pokyčiai būna aiškiai apriboti, tačiau kartais galimi kombinuoti – ausies ir veido rožės atvejai [2, 5, 9, 10]. Kitaip nei celiulitas, rožės metu nebūna pažeisti gilesni odos sluoksniai [2, 3, 5, 9]. Tačiau, esant netipinei klinikai, atskirti šias dvi infekcijas būna sunkiau [2, 5]. Be jau aprašytų vietinių rožės simptomų, kartu pasireiškia sisteminiai infekcijos požymiai – febrilus karščiavimas ar hipotermija, tachikardija, hipotenzija, pykinimas, vėmimas, anoreksija, raumenų, galvos skausmas, padidėję limfmazgiai. Tačiau, Perello-Alzamora ir bendr. tyrimo duomenimis, tik 37 proc. pacientų turėjo bendrinių infekcijos simptomų [1-3, 5-7, 9, 10]. Literatūroje nurodoma, kad kai kurie pacientai uždegimo apimto kaušelio srityje jaučia didelį skausmą [3]. Kita vertus, Chong ir bendr. tyrimo duomenimis, 40 proc. pacientų uždegimo vietoje iš viso nejautė skausmo, o likusių pacientų didžiausio buvusio skausmo įvertinimo vidurkis pagal VAS siekė tik 2,9 balus [3]. Retais atvejais pirmiau pasireiškus tik bendriniams infekcijos simptomams galima klaidinga diagnozė. [1].

 

Diagnostika

Perello-Alzamora ir bendr. tyrimo duomenimis, dėl skirtingos klinikos ir plataus infekcinių odos ligų spektro šeimos gydytojas tik pusei pacientų prieš stacionarizavimą nustatė rožės diagnozę [1]. Kito tyrimo duomenimis, 85 proc. rožės atvejų pirmiausia buvo įvardyti kaip celiulitas [3].

Rožės diagnozė yra nustatoma remiantis klinikiniais ligos simptomais ir uždegimo kraujo rodikliais [5, 7, 10]. Būdinga leukocitozė su leukocitų formulės poslinkiu į kairę, padidėjęs CRB, ENG, ASO titras [6, 9, 8]. Dėl mažo diagnostinio jautrumo atlikti mikrobiologinius tyrimus nėra rekomenduojama [2, 3, 5, 7, 9]. Bakteremija rožės metu – reta, todėl kraujo pasėlį siūloma atlikti tik esant blogai paciento būklei ir neutropenijai, sergant cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis [3, 7].

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2017 m. Nr. 2

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.