Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Sialoendoskopija – metodai ir galimybės

2019-05-21

Nora Ulozaitė-Stanienė

LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika

 

Reikšminiai žodžiai: sialoendoskopija, seilių liaukos, akmenligė.

Santrauka. Sialoendoskopija – tai intervencija, užtikrinanti seilių liaukų ir jų latakų ligų diagnostiką ir gydymą minimaliai invaziniu būdu. Didžiausia grupė pacientų, kuriems indikuotina sialoendoskopija, – sergantys akmenlige pacientai. Sialoendoskopijos efektyvumas gydant obstrukcines seilių liaukų ligas siekia 90 proc.

 

Istorija

 

Intervencinės sialoendoskopijos pradžia – maždaug 20 metų. Dabar pasaulyje veikia daugiau nei 700 centrų, kuriuose atliekama ši intervencija, iš jų Europoje – apie 270. Tradiciniai neonkologinių seilių liaukų ligų gydymo metodai apima stebėjimą, konservatyvų gydymą ir chirurginį liaukos pašalinimą. Operacijos metu šalinant liauką didėja rizika pažeisti veidinį nervą, kraujagysles, lieka randas. Pašalinus kelias liaukas, smarkia mažėja seilių produkcija. Sialoendoskopija gali būti diagnostinė ir gydomoji, apimanti pagrindines seilių liaukų patologijas, tai yra obstrukcines ir uždegimines ligas. [1]

 

Anatomija

 

Žmogus turi didžiąsias seilių liaukas – dvi paausines (parotidines) ir dvi pažandines (submandibuliarines). Paausinės seilių liaukos latakas (Stensono latakas) atsiveria į burnos ertmę ties antru krūminiu dantimi. Kanalo ilgis apie 5 centimetrai, o skersmuo – 3–5 milimetrai. Pažandinės seilių liaukos latakai į burnos ertmę atsiveria po liežuviu esančiomis papilomis. Pažandinės seilių liaukos latakas (Vartono latakas) yra apie 5 centimetrų ilgio ir 0,5–1,5 milimetrų pločio. Jis yra lateraliau liežuvinio nervo ir žemiau paliežuvinės seilių liaukos.

 

Metodika

 

Sialoendoskopija dažniausiai atliekama taikant bendrinę nejautrą (1 pav.).

Gali būti naudojami įvairaus tipo endoskopai, tačiau populiariausias 1,3 mm skersmens nelankstus endoskopas. Toks endoskopas turi tris kanalus: šviesolaidžio, irigacijos ir darbinį. Prie irigacinio kanalo prijungiama sistema, per kurią leidžiamas fiziologinis tirpalas (latakui išplėsti) arba gali būti leidžiami gliukokortikoidai. Per darbinį kanalą įdedami įvairūs instrumentai – mikro krepšeliai, dilataciniai balionai ar lazerio elektrodai (2 pav.). Prieš įvedant endoskopą, su didinamųjų akinių ar mikroskopo pagalba identifikuojama latako atsivėrimo vieta, ji praplatinama naudojant specialius zondus iki pakankamo dydžio, kada galima įvesti endoskopą. Patekus į latako kanalą, vaizdas stebimas didelės raiškos ekranuose, apžiūrimi pagrindiniai ir išsišakojimų latakai, identifikuojama patologija, taikoma atitinkama intervencija (3 pav.).

Sialoendoskopijai reikalingas instrumentų rinkinio pavyzdys pateiktas 4 paveiksle.

Didžiausia grupė pacientų, kuriems indikuotina sialoendoskopija, – pacientai, sergantys seilių liaukų akmenlige. Dažniausia sialolitiazės lokalizacija – pažandinė seilių liauka. Atvejų dažnis siekia 80 proc. Pažandinėse seilių liaukose sialolitiazės dažnis siekia 19 proc. ir 1 proc. nustatomas paliežuvinėse seilių liaukose. Sialolitiazė gerokai dažnesnė tarp suaugusiųjų, tačiau gali sirgti ir vaikai. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, sialoendoskopijos efektyvumas gydant obstrukcines seilių liaukų ligas siekia 90 proc. [2].

Pacientų atrankai geriausiai tinkamas tyrimas – seilių liaukų echoskopija. Ultragarso jautrumas nustatant akmenis, kurių dydis >1,5 mm, siekia 95–99 proc. Kompiuterinė tomografija gali būti naudojama nustatyti akmens lokalizacijai, skersmeniui ir orientacijai. Magnetinio rezonanso sialografija – naujas tyrimas, kurio metu seilės naudojamos kaip kontrastas. Šis metodas gali būti naudojamas esant neaiškiai diagnozei, planuojant gydymo taktiką. [3]

 

Indikacijos

 

Sialolitiazė – pacientai skundžiasi pasikartojančiu, skausmingu, dažniausiai vienos seilių liaukos padidėjimu. Taip pat anamnezėje sirgę ūminiu, bakteriniu sialadenitu, vartoję antibiotikų. Tokiems pacientams dažniausiai ultragarsu nustatomi akmenys, kurie sialoendoskopijos metu pašalinami naudojant specialius krepšelius (5 pav.). Taip pat, esant dideliems akmenims, taikoma lazerinė fragmentacija suskaldant akmenį į keletą mažesnių ir tada juos pašalinant.

Pasikartojantis seilių liaukų padidėjimas – pacientai skundžiasi atsirandančiu „tinimu“ kaklo ir veido srityje. Tokiems pacientams sialoendoskopijos metu nustatoma obstrukcijos priežastis. Tai gali būti latako stenozė, gleivių kamštis, striktūra, polipai. Tokie pakitimai būdingi persirgus uždegiminėmis ligomis [4, 5].

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 Nr. 2

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.