Paauglių merginų, sergančių somatoforminiais sutrikimais, psichosocialinės charakteristikos ir sutrikimų korekcijos galimybės

2015-01-28

Psichologė Viktorija Dereškevičienė

LSMU MA Psichiatrijos klinika

 

Somatoforminiai sutrikimai paauglystėje – vis dar viena mažiausiai tyrinėtų sričių psichiatrijoje ir psichologijoje. Nors daugiausia šie sutrikimai diagnozuojami suaugusiesiems, pastebima, kad pacientų amžius jaunėja, todėl mediciniškai nepaaiškinami simptomai vis dažniau išryškėja ir paauglystės laikotarpiu. Mokslo literatūroje nurodoma, jog būtent šis amžiaus tarpsnis yra kritinis psichikos sutrikimų pasireiškimo požiūriu [Schulte 2011], todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į paauglių sveikatą, išsakomus fizinius simptomus bei suteikti tinkamą pagalbą somatoforminių sutrikimų turintiems paaugliams. Taip būtų galima sumažinti pasikartojančių, somatinio pagrindo neturinčių simptomų riziką suaugus.

 

Gilinantis į mokslo literatūrą, skirtą somatoforminiams sutrikimams, išryškėja mokslinių tyrimų šia tema stygius, o atliekamuose tyrimuose daugiausia analizuojami jau suaugusių tiriamųjų, o ne paauglių duomenys. Somatoforminiai sutrikimai siejami su tėvų somatizacija, reikšminga asmenų liga, išgyvenamu nerimu ir depresija [Emich-Widera ir kt., 2012]. Suaugusiųjų tyrimuose neretai išryškėja ir traumuojanti vaikystės patirtis (pvz., fizinė ar seksualinė prievarta, emocinė deprivacija), emocijų reguliacijos problemos (Spitzer ir kt. 2007, Dijke, 2012) ar aleksitimiškos asmenybės bruožai (Gil ir kt., 2008), kurie formuojasi dar vaikystėje sąveikaujant su artimaisiais. Minėtų mokslinių tyrimų duomenys leidžia kelti prielaidą, kad somatoforminių sutrikimų, kurie būdingesni merginoms, turinčių paauglių šeimos tarpusavio santykiai ir bendravimas yra probleminis, nėra tinkamo emocinio ryšio tarp globėjų ir vaikų. Taigi labai aktualu išsamiau analizuoti tokių paauglių šeimas, jų tarpusavio santykius bei sąsajas su somatoforminiais simptomais.

Tyrimo tikslas

Tyrimu siekta įvertinti ir palyginti paauglių merginų, turinčių somatoforminių sutrikimų, ir sveikųjų prieraišumą prie tėvų ir šeimos funkcionavimą.

Metodika

Siekiant įvertinti paauglių merginų šeimos santykius buvo naudojama skalė „Žmonės mano gyvenime“ (angl. „People in my life“ Questionnaire, Cook, Greenberg, Kusche, 1995), skirta vertinti prieraišumą prie tėvų, bei „Šeimos vertinimo instrumentas“ (angl. The McMaster Family Assessment Device, Epstein, Baldwin, Bishop, 1987), vertinantis paauglių merginų šeimos funkcionavimą. Abi skalės išverstos į lietuvių kalbą, gautas autorių leidimas naudoti šias skales tyrime. Taip pat taikyta projekcinė metodika – kinetinis šeimos piešinys (angl. Kinetic family drawing, Burns, Kaufman, 1970). Paauglių buvo prašoma nupiešti šeimą taip, kad kiekvienas šeimos narys atliktų tam tikrą veiksmą. Šeimos piešiniai vertinami visuminio vertinimo skalėmis (angl. Global rating scales for family drawings, Fury et al., 1997), kurios padeda įvertinti mamos ir vaiko santykių kokybę bei emocinį atspalvį, atsispindinį piešiniuose. Šias skales į lietuvių kalbą išvertė dr. M. Giedraitytė. Gautas leidimas jas naudoti tyrime.

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 50 merginų – 25 somatoforminį sutrikimą turinčios paauglės (tyrimo metu gydytosd Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo vaikų ligoninėje) ir 25 sveikos paauglės (tyrimo duomenys rinkti Kauno r. Domeikavos gimnazijoje). Tiriamųjų amžius – nuo 13 iki 17 metų.

Rezultatai

Siekiant palyginti paauglių merginų, turinčių somatoforminių sutrikimų, ir sveikųjų prieraišumo prie tėvų pobūdį buvo naudojamas Sjudento T kriterijus. Gauti rezultatai pateikiami 1 lentelėje. Kaip matyti, prieraišumas prie tėvų paauglių merginų, turinčių somatoforminių sutrikimų, ir sveikųjų grupėse statistiškai reikšmingai skiriasi. Remiantis gautais rezultatais, galima pastebėti, jog paauglėms, turinčios somatoforminį sutrikimą, būdingesnis nesaugaus prieraišumo pobūdis nei sveikoms (kuo mažesnis įvertis, tuo stipresnis nesaugus prieraišumas).

Siekiant įvertinti ir palyginti paauglių merginų, turinčių somatoforminių sutrikimų, ir sveikųjų šeimos funkcionavimą (problemų sprendimo, bendravimo, emocinio reagavimo, emocinio įsitraukimo, elgesio kontrolės bei bendro funkcionavimo sritis) buvo naudojami Sjudento T ir Mano-Vitnio-Vilkoksono Z kriterijai. Gauti rezultatai pateikiami 2 lentelėje.

Kaip matyti iš antros lentelės, paauglių merginų, turinčių somatoforminių sutrikimų, ir sveikųjų šeimose statistiškai reikšmingai skiriasi problemų sprendimo, bendravimo, emocinio reagavimo, emocinio įsitraukimo bei bendro funkcionavimo sritys. Sergančių somatoforminias sutrikimais šeimose problemos sprendžiamos mažiau efektyviai, mažiau atvirai ir tiesiogiai bendraujama, keičiamasi informacija, šeimos nariai yra mažiau linkę reaguoti emociškai ir emociškai įsitraukti, pastebimas mažiau efektyvus bendras šeimos funkcionavimas. Vis dėlto elgesio kontrolė šeimoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskiria.

Siekiant išanalizuoti ir palyginti sergančių somatoforminiais sutrikimais ir sveikų paauglių merginų šeimos piešinius, buvo taikyta klasterinė analizė. Gauti rezultatai pateikiami 3 lentelėje.

Kaip matyti, tiriamųjų, sudarančių pirmąjį klasterį, prieraišumo įvertis statistiškai reikšmingai aukštesnis, kas rodo, kad ryškesnis saugus prieraišumas. Tuo tarpu antrojo klasterio tiriamosioms būdingas mažiau saugus prieraišumas. Interpretuojant gautus rezultatus, pirmasis klasteris buvo pavadintas saugų prieraišumą atspindinčiu šeimos santykių reprezentacijų klasteriu, o antrasis – nesaugų prieraišumą atspindinčiu šeimos santykių reprezentacijų klasteriu.

Saugų prieraišumą atspindintis šeimos santykių reprezentacijų klasteris. Šį klasterį sudaro 19 (91 proc.) sveikų paauglių merginų (iš lyginamosios grupės) ir 2 (9 proc.) paauglės merginos, turinčios somatoforminį sutrikimą. Paauglių merginų, patekusių į šį klasterį, šeimos santykiai pasižymi šiais ypatumais (1 pav): išryškėja aukšti gyvybingumo/kūrybiškumo (vid. = 4,05) ir laimingumo šeimoje (vid. = 3,78) požymiai, vidutiniškai ryškūs emocinio atstumo/izoliacijos (vid. = 2,31), bendros patologijos (vid. = 2,15), keistumo/disociacijos (vid. = 2,10) bei pažeidžiamumo (vid. = 2,05) požymiai. Mažiausiai ryškūs įtampos/pykčio (vid. =1,89) ir apsikeitimo vaidmenimis (vid. = 1,84) požymiai.

Nesaugų prieraišumą atspindintis šeimos santykių reprezentacijų klasteris. Šį klasterį sudaro 20 (80 proc.) somatoforminį sutrikimą turinčių paauglių ir 5 (20 proc.) sveikos paauglės. Paauglių merginų, patekusių į šį klasterį, šeimos santykiai pasižymi šiais ypatumais (2 pav.): šeimos piešinyje ryškiausi emocinio atstumo/izoliacijos požymiai (vid. = 3,92), šiek tiek mažiau ryškūs pažeidžiamumo (vid. = 3,64), bendros patologijos (vid. = 3,48), keistumo/disociacijos (vid. = 3,40), įtampos/pykčio (vid. = 3,32), gyvybingumo/kūrybiškumo (vid. = 3,16), apsikeitimo vaidmenimis (vid. = 3,12) požymiai ir mažiausiai ryškūs pasididžiavimo/laimingumo šeimoje (vid. = 2,48) požymiai.

Plačiau skaitykite „Psichiatrijos aktualijos“ 2015 Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.