Pacientų, sergančių šizofreniniais sutrikimais, regimojo suvokimo ypatumai

2015-01-28

Gyd. rezidentas Edgaras Diržius 1, gyd. rezidentė Gabija Kalaušytė 1, gyd. rezidentė Birutė Vėbraitė 2, studentė Gintarė Žukauskaitė 3, studentė Emilija Padervinskytė 3, studentė Viktorija Mickevičiūtė 3, doc. dr. Darius Leskauskas 1, prof. dr. Aleksandr Bulatov 4

1 LSMU MA Psichiatrijos klinika, 2 LSMU MA Neurologijos klinika, 3 LSMU MA Medicinos fakultetas, 4 LSMU VA Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutas

 

Regos sistema dominuoja kitų pažinimo sistemų atžvilgiu. Vaizdinei informacijai apdoroti naudojama 1/3 galvos smegenų. Pacientų, sergančių šizofreniniais sutrikimais, vaizdinės informacijos apdorojimas skiriasi nuo sveikųjų. Pastebėta, jog filtravimo ir reguliavimo sutrikimai yra susiję su NMDA, GABA ir nikotininių receptorių funkcijos pokyčiais, kurie sutrikdo vaizdo apdorojimą šoniniame keliniame kūne ir regimojoje žievėje. LSMU MA Psichiatrijos klinikoje atliekami tyrimai, skirti įvertinti Müller-Lyer ir Oppel-Kundt figūrų suvokimo ypatumus esant šizofreninių sutrikimų.

 

Informacija apie išorinį pasaulį, gaunama per regą, yra platesnė, tikslesnė, patikimesnė negu ateinanti per kitas sensorines sistemas. Apdorojant regimųjų vaizdų informaciją, dalyvauja beveik trečdalis galvos smegenų žievės: pakaušio skilties pirminė ir antrinė sritys, viršugalvio, apatinės ir kaktos skilčių asociaciniai centrai. Funkciškai rega dominuoja tarp kitų jutimo sistemų. Pavyzdžiui, išgirdę nukritusio daikto garsą, dar nematydami, galime įsivaizduoti, kaip jis atrodo. Rega dominuoja ir informacinių konfliktų su kitais sensoriniais kanalais atveju. Žiūrėdami filmą, mes neabejojame, kad balsas sklinda iš tos ekrano vietos, kur tuo momentu yra aktorius, nors realus garsų šaltinis – savo vietos nekeičiantys garsiakalbiai. Rega sudėtingiems erdviniams santykiams suvokti yra daug svarbesnė nei kiti sensoriniai kanalai. Liesdami objektą pirštais, mes galime gauti informacijos apie jo dydį, formą ir paviršiau nelygumus, tačiau nieko nesužinome apie jo erdvinę padėtį tarp kitų objektų, kurių nepasiekiame rankomis. Visą mus supančią erdvę bei geometrijos sampratą sąmonėje formuoja pirmiausia vaizdinė patirtis, o regos įtaka labai didelė [1].

Diagnozuojant šizofreniją vienais pagrindinių kriterijų yra pozityvieji jos simptomai, kuriais dažniausiai sutrikimas ir pasireiškia pirmiausia. Vieni svarbiausi jų – suvokimo sutrikimai: iliuzijos ir haliucinacijos. Jos pasireiškia nemažai daliai šizofrenija sergančių pacientų. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir kognityviniams šizofrenijos simptomams (pvz.: sunku sukaupti, išlaikyti ir perkelti dėmesį, vertinti informaciją ir veiklą, mokytis kartojimo metodu) [2,4]. Pastaruosius dešimtmečius vis daugiau dėmesio skiriama sutrikimams regos suvokimą reguliuojančioje kognityvinėje sistemoje. Tikimasi, kad tai padės geriau suprasti tokių esminių šizofrenijos simptomų kaip haliucinacijos priežastis, patofiziologinius mechanizmus, leis tobulinti gydymą.

Vaizdinį suvokimą procesą galima dalyti į du etapus: filtravimą ir reguliavimą bei integraciją. Filtravimas ir reguliavimas – tai procesas, kuris leidžia jutimo sistemoms prisitaikyti ir optimizuoti atsaką į stimulą, siejant jį su supančia aplinka. Filtravimo ir reguliavimo metu vaizdas moduliuojamas tiek erdvės, tiek laiko kontekste. Integracija – tai procesas, kurio metu susiejami signalai iš daugelio neuronų, taip suvokiama vaizdo visuma ir atsiranda galimybė tikslingam elgesiui. Manoma, jog filtravimas ir reguliavimas vyrauja apdorojant vaizdą pirminiuose lygmenyse iki V1 galvos smegenų žievės, o integracija – aukštesniuose centruose, tačiau pabrėžtina, jog šie procesai yra persipynę [4].

Filtravimas ir reguliavimas itin svarbūs suvokiant kontrastą ir judesį. Šizofreniniais sutrikimais sergantys pacientai turi mažesnį jautrumą kontrastui, jiems nustatomas mažesnės amplitudės atsakas į paprastą vaizdinį stimulą naudojant elektrofiziologines tyrimo technikas. Tai rodo trūkumus apdorojant vaizdinius impulsus pirminiuose lygmenyse [4–8]. Vaizdo integracijos trūkumai šizofreniniais sutrikimais sergantiems pacientams būdingi apdorojant kontrastą, kontūrus, formą ir judesį. Sveiki žmonės lengviau atskiria taikinį, kai pateikiamos nuorodos – sparneliai, o ligoniai tokio skirtumo nemato, kas rodo silpnesnę sąveiką tarp ilgus ryšius turinčių horizontaliai susijungiančių neuronų V1 žievėje [9]. Pastebėta, jog filtravimo ir reguliavimo sutrikimai yra susiję su NMDA, GABA ir nikotininių receptorių funkcijos pokyčiais, kurie sutrikdo vaizdo apdorojimą šoniniame keliniame kūne ir regimojoje žievėje. Integracijos trūkumai susidaro dėl NMDA moduliuojamo šoninio sužadinimo ir GABA slopinamosios sistemos sutrikimo filtruojant signalų triukšmą [4].

Šizofreniniais sutrikimais sergančių ligonių figūrų suvokimo tyrimas

2011 metais LSMU MA Psichiatrijos klinikai bendradarbiaujant su LSMU VA Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutu pradėti tyrinėti sergančiųjų šizofreniniais sutrikimais Müller-Lyer (Brentano modifikacija) (1 pav.) ir Oppel-Kundt (2 pav.) figūrų suvokimo ypatumai.

Metodika

Tiriamųjų grupę sudarė LSMUL KK Psichiatrijos klinikos pacientai, o kontrolinę – to paties amžiaus ir lyties LSMUL KK Odos ir venerinių ligų klinikos pacientai. Šizofrenijos diagnozė patvirtinta dviejų psichiatrų. Tiriamųjų vartotų neuroleptikų dozės perskaičiuotos į chlorpromazino ekvivalentus, o benzodiazepinų – į diazepamo ekvivalentus. Į tyrimą neįtraukti pacientai, sergantys organinėmis nervų ligomis ir akių ligomis, galėjusiomis pakeisti vaizdinį suvokimą.

Plačiau skaitykite „Psichiatrijos aktualijos“ 2015 Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.