Psichikos sutrikimai sergant priešinės liaukos vėžiu

2015-01-28

Gyd. doktorantė Sandra Nikulina

LSMU MA Psichiatrijos klinika

Priešinės liaukos vėžio diagnozavimas neigiamai paveikia vyrų psichikos būklę. Sergant PLV, dažniausiai pasireiškiantys psichikos sveikatos pokyčiai yra distresas, nerimas, depresija, seksualinių funkcijų ir pažinimo funkcijų sutrikimai.

Priešinės liaukos vėžys (PLV) – viena labiausiai paplitusių vėžio formų tarp vyresnio amžiaus vyrų visame pasaulyje. Lietuvos vėžio registro duomenimis, iki 2011 m. vyrų mirtingumas Lietuvoje nuo PLV buvo antroje vietoje po plaučių vėžio [1]. Panašius duomenis pateikia ir kitos Vakarų Europos valstybės [2]. Pradinių stadijų PLV galima nustatyti ištyrus priešinės liaukos specifinį antigeną (PSA). PAS – biologinis auglio žymuo, atrastas 1980 m., kuris tapo kliniškai reikšmingu PVL diagnostikos veiksniu. Juo remiantis, nauji PLV atvejai diagnozuojami ankstyvesnių stadijų. Tai kartu lėmė ir sergamumo šia liga rodiklių padidėjimą.

Ankstyvų stadijų PLV paprastai nesukelia skausmo ar nesutrikdo funkcijos. Dauguma vyrų, kuriems PLV diagnozuojamas PSA patikros metu, iki patikros mano esą sveiki. Vėžys dažnai suvokiamas kaip grėsmė gyvybei [3]. Ligos gydymas paprastai pailgina vyrų gyvenimo trukmę, bet paveikia jų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Sergant PLV, psichikos sveikatos pokyčiai gali atsirasti ir jų išraiškos laipsnis skirtis dėl kelių priežasčių. Įvairiuose literatūros šaltiniuose dažniausiai minimos šios priežastys: žinia apie diagnozę; ligos forma – vietinė ar išplitusi; taikomi skirtingi gydymo metodai. Pastarieji yra tokie: radikali priešinės liaukos pašalinimo operacija – prostatektomija; išorinė spindulinė terapija; priešinės liaukos brachiterapija; konservatyvus ligos valdymas (hormonoterapija – androgenų deprivacija arba atidus būklės stebėjimas, kai gydymas neskiriamas) [4, 5]. Dažniausiai pasireiškiantys psichikos sveikatos pokyčiai yra distresas, nerimas, depresija, seksualinių funkcijų sutrikimai, pažinimo funkcijų sutrikimai.

Toliau pateikiama įvairių literatūros šaltinių apžvalga, kurioje anksčiau minėtais aspektais nagrinėjamas PLV poveikis vyro psichikos sveikatai.

Priešinės liaukos vėžio diagnozės poveikis

PLV diagnozės poveikis psichikos sveikatai iki galo neišsiaiškintas. Anksčiau PLV sergančių vyrų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai dažniausiai apimdavo tuos atvejus, kai gydymas greitai bus pradėtas arba iš karto po gydymo [6], tačiau labai retai – iki diagnozės nustatymo.

Norint realiai įvertinti PLV diagnozės poveikį psichikos sveikatai, reikalingas pradinis psichikos būklės įvertinimas prieš vėžio diagnozės nustatymą. Tokį įvertinimą atlikti yra sudėtinga, nes nežinoma, kas ir kada susirgs vėžiu. Šiam tikslui įgyvendinti reikalinga labai didelė imtis. Šio amžiaus pradžioje vykdytame viename didžiausiame tyrime ERSPC (angl. The European Randomized Study of Screening for Prostate Cancer) buvo tiriama, ar ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas sumažina mirtingumą dėl priešinės liaukos vėžio [7]. Viename iš etapų buvo tiriamas ligos poveikis psichikos sveikatai. Tyrimo dalyviai pildė su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimyno (angl. Short Form SF-36) dalis, kurios atspindi emocinę būseną ir gyvybingumą. Prieš patikrą klausimyną pildė 3800 vyrų (atsakas – 88 proc.). Patikros metu vėžys diagnozuotas 82 vyrams. Iš jų 52 vyrai (atsakas – 63 proc.) pakartotinai pildė klausimyną dviejų papildomų įvertinimų metu: prieš pradedant pirminį gydymą (vidutiniškai per 1 mėnesį nuo diagnozės nustatymo) ir praėjus 6 mėnesiams nuo gydymo pradžios. Nustatyta, kad psichikos būklė reikšmingai pablogėjo nustačius diagnozę per 1 mėnesį (p ≤ 0,04). Dar po 6 mėnesių šie rodikliai buvo pagerėję ir reikšmingai nesiskyrė nuo buvusių iki diagnozės nustatymo, bet į pradinį lygmenį negrįžo [6].

JAV atliktame didelės apimties populiacijos tyrime, naudojant SEER (angl. The Surveillance, Epidemiology, and End Results) ir MHOS (angl. Medicare Health Outcomes Survey) duomenis, buvo analizuojami PLV sergančių vyrų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčiai. Jiems įvertinti naudotas SF-36 klausimynas. Tyrimui buvo atrinkti 445 PLV sergantys vyrai ir kontrolinė grupė (n = 2225). Prieš diagnozės nustatymą PLV sergančių ir nesergančių vyrų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė beveik nesiskyrė. Nustačius diagnozę, reikšmingai pablogėjo sergančių vyrų psichikos, fizinė būklė, taip pat socialinis funkcionavimas, lyginant su kontroline grupe. Ženklus pablogėjimas pastebėtas per pirmuosius 6 mėnesius nuo diagnozės nustatymo. Atlikus įvertinimą po 1 metų, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo panaši abiejose grupėse. Ligonių grupėje pagerėjimas nesiekė iki diagnozės buvusio lygmens [4].

Galima teigti, kad PLV diagnozavimas neigiamai paveikia vyrų psichikos būklę. Tikėtina, kad vyrų informavimas apie anksti diagnozuotos ligos gydymo galimybes ir palankias prognozes pagerintų jų psichikos sveikatą ir sumažintų distresą.

Depresija ir nerimas

Minėtame JAV populiacijos tyrime nustatyta, kad vyrai, gydyti konservatyviai ar išorine spinduline terapija, buvo labiau linkę susirgti depresija. Jų psichikos būklės rodikliai buvo reikšmingai blogesni už kontrolinės grupės tiriamųjų. Vyrai, kuriems diagnozė buvo nustatyta prieš 19 ir daugiau mėnesių, turėjo apie 2,2 karto didesnę riziką susirgti depresija negu vyrai, nesergantys vėžiu [4].

Kitų tyrimų rezultatai taip pat pateikia įrodymų, kad vyresnio amžiaus vyrai, sergantys vėžiu, dažniau suserga depresija [8–11]. Dažnai minima androgenus deprivuojanti terapija, ilgalaikis gydymas, su amžiumi susijusios ribotos fizinės galimybės taip pat gali nulemti depresijos pasireiškimą [10]. Taip pat nustatyta, kad skausmas vietinio vėžio atveju gali būti depresijos ir nerimo pranašas [5].

Plačiau skaitykite „Psichiatrijos aktualijos“ 2015 Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.