Skydliaukės ašies funkcija sergant ūminiais psichoziniais sutrikimais

2015-01-28

Dr. Vesta Steiblienė

LSMU MA Psichiatrijos klinika

Šizofreninės psichozės yra vieni sunkiausių psichikos sutrikimų, kuriems būdinga lėtinė eiga. Iki šiol šių sutrikimų gydymas tebėra nepakankamai veiksmingas, todėl pacientai patiria atkryčius ir simptomų progresavimą. Nors sutrikimų etiologijoje bei patogenezėje svarbių genetinių ir aplinkos veiksnių poveikis individui žinomas jau prenataliniu periodu, tačiau ryšį tarp šių veiksnių galutinai bus galima suprasti atradus biologinius žymenis, tarp jų gali būti ir skydliaukės hormonai.

Šizofrenijos ir kitų šizofreninio tipo sutrikimų, pasireiškiančių ūminėmis psichozėmis, paplitimas bendrojoje populiacijoje siekia 2–3 proc. Šiems sutrikimams progresuojant, blogėja pacientų socialinės funkcijos ir gyvenimo kokybė – visa tai tampa didžiule ekonomine našta visuomenei.

Gilesnis šizofrenijos ir kitų psichozių etiologijos ir patofiziologijos supratimas suteikė galimybes tobulinti prevencines strategijas bei kurti veiksmingesnius gydymo metodus. Psichopatologinio gydymo taikiniai nustatomi atsižvelgiant į sutrikimų rizikos veiksnių heterogeniškumą, farmakogenominių ir kitų biologinių žymenų įtaką individualiam paciento gydymui bei ligos baigtims. Skydliaukės disfunkcija, hiperfunkcija arba hipofunkcija dažnai susijusi su psichikos sutrikimais, įskaitant psichozes ir šizofreniją. Didesnis skydliaukės funkcijos sutrikimų paplitimas nustatytas tarp sergančiųjų šizofrenija šeimos narių, todėl galima daryti prielaidą apie skydliaukės ligų ir psichikos sutrikimų genetinį ryšį. Vis dėlto dauguma šizofrenija sergančių pacientų skydliaukės funkcija yra normali (eutirozė); tirostimuliuojamojo hormono (TSH) koncentracija bei TSH atsakas į tirotropiną atpalaiduojamąjį hormoną (TRH) yra normalūs. Skydliaukės hormonų koncentracijos kitimai įvairiais žmogaus raidos laikotarpiais gali turėti įtakos psichiatrinių sutrikimų pasireiškimui ir sąlygoti atsaką į gydymą. Taip pat žinoma, kad psichikos sutrikimai gali paveikti skydliaukės ašį ir šis poveikis dažnai nustatomas pacientams, gydomiems psichiatrijos stacionare. Keleto tyrimų autoriai, tyrę ūmine psichoze sergančius ligonius, pateikė duomenis apie serume padidėjusią bendrojo tiroksino (T4) koncentraciją. Tuo tarpu trijodotironino (T3) koncentracija išlieka normali. Šie pokyčiai vadinami tranzitine hipertiroksinemija ir dažniausiai, būklei pagerėjus, išnyksta. Tačiau duomenų apie hipertiroksinemijos dažnumą nepakanka, taigi reikalingi tyrimai. Be to, hipertiroksinemijai įtakos turintys veiksniai iki šiol nežinomi.

Antros kartos antipsichozinių vaistų sukūrimas suteikė naujas galimybes gydyti psichozes. Deja, šie vaistai pasirodė esą ne tokie veiksmingi, kaip tikėtasi. Geresnis antipsichozinių vaistų veikimo mechanizmų, susijusių su jų veiksmingumu ir nepageidaujamais reiškiniais, supratimas atveria naujas ūminių psichozių gydymo galimybes, išvengiant nepageidaujamų reiškinių. Keleto tyrimų autoriai pateikia duomenis apie atipinio antipsichozinio vaisto kvetiapino poveikį skydliaukės hormonų koncentracijai mažinti. Vieno tyrimo autoriai informavo apie SHBG koncentracijos sumažėjimą gydant atipiniu antipsichoziniu vaistu olanzapinu.

Hipotiroidizmo sukelti elgesio pokyčiai, fiziniai ir psichologiniai simptomai paprastai mažėja skyrus tinkamą gydymą skydliaukės hormonais. Dauguma pacientų subjektyviai geriau jautėsi vartodami T4 ir T3 derinį. Keletas tyrimų patvirtino skydliaukės hormonų klinikinę reikšmę gydant depresiją bei gerinant psichologinę savijautą. Nepaisant to, kad dauguma sergančiųjų šizofrenija yra eutirozinės būklės, jiems bandyta skirti skydliaukės hormonų kaip ir sergantiems depresija. Papildomas T3 vartojimas gydant depresiją vertintas daugybe tyrimų ir priešingai – jo poveikiui analizuoti gydant neuroleptikais šizofreniją atlikta tik keletas tyrimų. Tik vienas tyrimas, atliktas su lėtine šizofrenija sergančiais pacientais, atskleidė, kad T3 nesustiprina fenotiazinų poveikio. Tačiau kito tyrimo duomenimis, ūminei šizofrenijai gydyti skiriamas T3 sustiprina chlorpromazino antipsichozinį poveikį. Duomenų apie T3 poveikį gydant šizofreniją antros kartos atipiniais antipsichoziniais vaistais nėra. Tai skatina tirti T3 poveikį gydant ūminę šizofreniją atipiniais antipsichoziniais vaistais.

Ūminiais psichoziniais sutrikimais sergančių ligonių skydliaukės ašies funkcijos tyrimai

Metodika

Dalyvauti tyrime buvo pakviesti ir pasirašė informuotojo paciento sutikimo formą 136 ūmine psichoze sergantys pacientai, iš jų 64 vyrai (47 proc.) ir 72 moterys (53 proc.), hospitalizuoti gydymui ūminę psichozę. Įtraukimo į tyrimus kriterijai: 18–70 metų amžius, ūminės psichozės epizodo diagnozė, gebėjimas suprasti tyrimo esmę ir pasirašyti informuotojo paciento sutikimo formą. Neįtraukimo į tyrimus kriterijai: reikšmingos arba nestabilios širdies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo, nervų, inkstų, kepenų, endokrininės ligos, imuninės būklės, savižudiškas arba sujaudintas elgesys, priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų 6 mėn. iki hospitalizavimo, skydliaukės hormonų arba somatinių vaistų, veikiančių skydliaukės ašies funkciją, vartojimas, ilgai veikiančių antipsichozinių vaistų vartojimas 4 mėn. iki hospitalizavimo, elektrinių impulsų terapijos (EIT) taikymas 3 mėn. iki hospitalizavimo, nėštumas arba maitinimas krūtimi.

Psichiatrinė diagnozė pacientams buvo nustatyta remiantis DSM-IV-TR diagnostikos kriterijais, naudojant struktūruotą klinikinį neuropsichiatrijos klausimyną MINI-Plus 5.0.0. Psichiatrinių simptomų sunkumas vertintas naudojant trumpąją psichinės būklės vertinimo skalę (BPRS). Skydliaukės ašies hormonų koncentracijai ištirti veninio kraujo buvo imama du kartus. Pirmas mėginys – kitą rytą po hospitalizavimo, antras mėginys – ūminės psichozės epizodo gydymo pabaigoje, išrašymo iš stacionaro dieną. Po atrankos 104 pacientai dalyvavo momentiniame ir perspektyviniame tyrimuose.

Plačiau skaitykite „Psichiatrijos aktualijos“ 2015 Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.