Aidos Kunigėlienės daktaro disertacija

2015-01-28

„Išgyvenusių po mėginimo žudytis ir gydytų psichiatrijos stacionare pacientų mėginimo žudytis ypatumai, pobūdis, jų sąsajos su psichikos sutrikimais ir socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis“

Aida Kunigėlienė 2001 m. baigė Kauno medicinos universitetą ir įgijo medicinos gydytojo specialybę. 2002–2006 m. Kauno medicinos universiteto Psichiatrijos klinikoje studijavo psichiatrijos rezidentūroje, įgijo gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją. 2006 m. įstojo į LSMU doktorantūros studijas ir 2014 m. birželio mėn. apgynė daktaro disertaciją tema „Išgyvenusių po mėginimo žudytis ir gydytų psichiatrijos stacionare pacientų mėginimo žudytis ypatumai, pobūdis, jų sąsajos su psichikos sutrikimais ir socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis“. Šiuo metu A. Kunigėlienė dirba LSMU MA Psichiatrijos klinikoje gydytoja psichiatre bei lektore. Domėjimosi sritis – mėginimo žudytis priežastys, sąsajos su psichikos sutrikimais, gydymo taikymas mėginusiems žudytis.

Įvadas

Savižudybės yra svarbi visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet nusižudo ~ 1 mln. pasaulio gyventojų. Per pastaruosius 45 m. savižudybių skaičiai kai kuriose valstybėse padidėjo iki 60 proc., o visame pasaulyje šiuo metu savižudybės yra trečioji mirties priežastis 15–34 m. amžiaus žmonių grupėje. Mokslo literatūroje pateikiama, kad mėginimų žudytis yra nuo 20 iki 40 kartų daugiau nei savižudybių. Mėginimai žudytis gali pasireikšti skirtingai savižudybės ketinimų atžvilgiu ir pakenkimo savo sveikatai mastu. Nepriklausomai nuo savižudybės ketinimų ir sveikatos pažeidimo laipsnio, bet koks savęs žalojimas atspindi sunkų emocinį distresą ir galimus psichikos sutrikimus. Kiekviena savižudybė ar mėginimas žudytis yra didelė emocinė našta ir stiprus sukrėtimas ne tik pačiam asmeniui, bet ir aplinkiniams. Kaip ir kiekvienas ligos ar mirties atvejis, savižudybės ir mėginimai žudytis siejami su dideliais finansiniais kaštais valstybei. Kadangi savižudybės ir mėginimai žudytis turi neigiamų asmeninių, šeimos aplinkos, socialinių, ekonominių ir visuomenės sveikatos pasekmių, ypač svarbu yra išsiaiškinti tokio poelgio priežastis. Suicidologijoje yra įvardinami labai įvairūs veiksniai, nulemiantys savižudybių ir mėginimų žudytis priežastis, tačiau nėra nė vieno, kuris būtų lemiamas ar būtinas šiems reiškiniams. Suicidologijos mokslo pradininkas, žymus mokslininkas Edwin S. Shneidman teigė, kad neįmanoma sukurti tokios savižudybių teorijos, kuri paaiškintų savižudybės fenomeną taip, kad jis visiškai atitiktų šio autodestruktyvaus elgesio įvairovę ir sudėtingumą. Savižudybių prevencija daugumoje pasaulio valstybių yra viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos politikos užduočių.

Savižudybės nuo seno nagrinėjamos skirtingais mokslo teoriniais modeliais: socialiniu, kultūriniu, psichologiniu, psichoanalitiniu, medicininiu, biologiniu-genetiniu ir kt. Dauguma naujausių mokslo darbų apie savižudybes yra empiriniai, t. y. labiausiai nagrinėjant savižudybių priežastis ir rizikos veiksnius. XX a. antroje pusėje savižudybės buvo ypač nagrinėjamos trimis skirtingais aspektais: psichologiniu, psichiatriniu-epidemiologiniu ir genetiniu. Edwin S. Shneidman – vienas iš pirmųjų savo mokslo darbuose išsamiai nagrinėjęs savižudybės koncepciją. Jis akcentavo psichologinį savižudybių aspektą (1985 m.). Jo nuomone, savižudybė – tai žmogaus atsakas į ekstremalų psichologinį skausmą, sunkius emocinius išgyvenimus, ir savižudybių prevencija turi būti orientuota į psichologinės pagalbos suteikimą esant savižudybės grėsmei. Psichiatrinio-epidemiologinio aspekto šalininkai savižudišką elgesį, savižudybę traktuoja kaip glaudžiai susijusius su psichobiologiniais rizikos veiksniais. Nagrinėdami savižudybes genetiniu aspektu, mokslininkai pateikė duomenis apie tokio reiškinio sąsajas su genetiniais ir biologiniais veiksniais. Jie teigė, kad savižudiškas elgesys nėra tiesiog paprastas individo atsakas į nepalankias aplinkybes, bet tai atspindi genetiškai nulemtą pažeidžiamumą ir neatsparumą problemoms. Taigi, savižudybių etiologija susijusi su genetiniais, individualiais, socialiniais, ekonominiais, psichiatriniais ir psichologiniais veiksniais. Skirtingas požiūris į savižudiško elgesio rizikos veiksnius turi reikšmės pasirenkant savižudybių prevencijos taktiką. Pavyzdžiui, sociologinės ir makroekonominės savižudybių teorijos akcentuoja populiacijos socialinės, ekonominės gerovės kėlimą kaip reikšmingą savižudiško elgesio mažinimo priemonę. Medicininės savižudiško elgesio teorijos savižudybių prevencijoje pabrėžia tinkamą ir nepavėluotą psichikos sutrikimų nustatymą ir gydymą. Apibendrinant galima pastebėti, kad, nagrinėjant savižudybės problemą skirtingais požiūriais ir aspektais – sociologiniu, filosofiniu, psichologiniu, medicininiu, psichiatriniu, visuomenės sveikatos, epidemiologiniu, genetiniu – galima geriau suprasti šį reiškinį ir taikyti tinkamas prevencijos priemones. Daugumoje pasaulio valstybių vykdoma nacionalinė savižudybių prevencijos strategija. Nežiūrint didelių prevencijai dedamų pastangų, savižudybių skaičiaus mažėjimas nėra toks spartus, kaip ekonominių ir žmogiškųjų išteklių investicijų šiai sričiai augimas.

Vienas iš reikšmingiausių savižudybių rizikos veiksnių yra mėginimai žudytis, todėl šio reiškinio nagrinėjimas – labai svarbus savižudybių prevencijoje. Lietuvoje bei kitose valstybėse trūksta pagrįstų mokslinių tyrimų apie mėginimus žudytis. Klinikinėje praktikoje ir atliekant mokslinius tyrimus susiduriama su tokio elgesio terminologijos problemomis, ypač nustatant ir diferencijuojant mėginimus žudytis ir save žalojantį elgesį be suicidinių ketinimų.

Mėginimai žudytis skiriasi savo ypatumais, pobūdžiu bei fizinėmis pasekmėmis, o priežastys, kaip ir savižudybių, labai skirtingos.

Darbo tikslas – įvertinti išgyvenusių po mėginimo žudytis ir gydytų psichiatrijos stacionare pacientų mėginimo žudytis ypatumus, pobūdį, jų sąsajas su psichikos sutrikimais ir socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis.

Plačiau skaitykite „Psichiatrijos aktualijos“ 2015 Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.