Būsimieji gydytojai pulmonologai džiugina savo iššūkiais ir potencija

2016-09-28

Rugsėjo 1-oji, kasmet nubrėžianti simbolinę naujų iššūkių ribą moksleiviams, studentams, mokytojams ir dėstytojams, tampa ir savotiška tolesnės edukacijos, tobulėjimo, kompetencijos ir praktikos įgijimo tąsa. Rezidentūra – tai viena svarbiausių būsimųjų specialistų rengimo grandžių, dar vienas po ilgų studijų laukiantis pasirengimo rimtam ir atsakingam gydytojo darbui etapas. Kokie iššūkiai laukia rezidentų – būsimųjų gydytojų pulmonologų, kokios jų rengimo galimybės ir poreikiai, kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Pulmonologijos klinikos vadovu prof. dr. Raimundu Sakalausku.

 

Kuo jus nudžiugino ir kokias mintis kelia prasidėjęs ar toliau besitęsiantis antrasis būsimųjų gydytojų pulmonologų rengimo etapas?

Nors esame gydytojai, klinicistai, tačiau, kaip ir visiems dėstytojams bei mokytojams, neseniai pažymėta Rugsėjo 1-oji mums taip pat – didelė šventė. Į rezidentūros studijas rezidentai ateina su naujais iššūkiais bei idėjomis ir tuo mus labai džiugina. Galima drąsiai teigti, jog stiprėja jaunų žmonių motyvacija, apsisprendimas tapti gydytojais, jie atsakingiau vertina tiek medicinos studijas apskritai, tiek rezidentūrą... Kitas dalykas – ar studijų metodikos, edukacija, jos tikslai yra optimalūs, ar žinių bagažas ir ta kompetencija, kurią jie įgyja studijuodami, tampa ateities medicinos objektu?.. Ieškodami atsakymo į šį klausimą vis dėlto turime pripažinti, jog visų specialybių, taip pat pulmonologijos, rezidentai vis daugiau dėmesio skiria elektroninei medicinai, laboratoriniams ir instrumentiniams tyrimams. Neneigiant šių prioritetų, vis tik natūraliai kylaklausimas – o kiek jaunam specialistui turi būti  svarbi bendroji medicina, aktyviai ir kokybiškai surinkta anamnezė, gydytojų „rankų darbas“, jų kompetencija, ir kas bus arba ko galima tikėtis po 10, 15 ar 20 metų?.. Iš tiesų labai svarbūs specialistų rankomis, pirštais, ausimis „apčiuopiami“ duomenys, tačiau neabejotinai ateityje didės objektyvių kriterijų svarba, tikslieji tyrimai paims viršų ir gydytojams vis daugiau reikės pasikliauti ne pačių konstatuotais, o įvairių tyrimųrezultatais. Tačiau, kad ir kaip būtų, manau, jog gydytojo ryšys su pacientu išliks labai svarbiu, galutinį gydymo rezultatą lemiančiu dalyku. Ir kuo labiau pacientas pasitikės gydytoju, tuo didesnę profesinę sėkmę patirs specialistas. Taip buvo anksčiau, taip, matyt, bus ir ateityje. Kiekvienam gydytojui yra labai svarbus bendras akademinis, psichologinis pasirengimas, kurį lemia bendroji edukacija ir pasaulėžiūra, pasaulio pažinimas. Šie dalykai padeda įgyti kompetenciją ir išlieka labai svarbūs tiek pulmonologijoje, tiek bet kurioje medicinos srityje. Nors, kita vertus, bendrojo išprusimo poreikis gali būti diskutuojamas medicinos srityse, kurios nereikalauja tiesioginio gydytojo kontakto, pvz., tik operacinėje dirbančiam chirurgui ar pan.

 

Ar sklandžiai vyksta priėmimas į pulmonologijos rezidentūrą?

Rezidentų priėmimas į pulmonologijos studijas vyksta gana sklandžiai. Valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius patvirtinamas atsižvelgiant į LR Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą specialistų poreikį ir abiejų universitetų Pulmonologijos klinikų galimybes. Esant studijų sąlygoms, papildomai vietos numatomos pageidaujantiems studijuoti rezidentūroje savo ar kitų (ne Lietuvos biudžeto) šaltinių lėšomis. Tad šiemet į pulmonologijos rezidentūrą mūsų klinikoje priimti 4 studentai (trys – valstybės finansuojamos vietos), tačiau norinčiųjų buvo kur kas daugiau.

Galbūt kiek problemišku galima įvardyti kitą klausimą, kuriuo diskutuoja įvairių disciplinų dėstytojai: kad specialybės pasirinkimo galimybė stojant į rezidentūros kelias atskiras specialybes tampa prioritetu geriau besimokantiesiems. Tai turbūt teisinga, bet, kita vertus, tie absolventai, kurie nori stoti, tarkim, į pulmonologiją, neretai matydami, kad prioritetinių vietų skaičių yra užėmę studentai su geresniais balais, renkasi labiau tikėtiną (įstoti) specialybę vietoj labiau norėtinos, o pretendentams su geresniais balais vietoje pulmonologijos galiausiai pasirinkus kitas specialybes, studijų vietas praranda galbūt labiau motyvuoti kandidatai. Tai yra tam tikra problema. Ir dar... Sudaryta galimybė jau įstojusiems į rezidentūrą rezidentams per dvejus metus keisti pasirinktą dalyką dar labiau komplikuoja situaciją, problemą dar labiau paaštrina. Kartais atsitinka, jog jaunas žmogus, žinodamas, kad tais metais neįstos į kurią nors prestižinę specialybę, laukia dvejus metus, bet antraisiais metais pasirenka kitą specialybę, ir ta vieta lieka tuščia. Žinoma, visi absolventai negali būti lygiaverčiai vien pagal savo mokymosi balus, todėl priėmimo į rezidentūrą metu balais vertinama pretendentų motyvacija, tačiau minėta problema išlieka, ir labai motyvuotam ir perspektyviam absolventui  galbūt atimama galimybė būti geru būtent tos srities gydytoju.

Plačiau apie tai skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ 2016 Nr. 2

 

© 2006 Visos teisės saugomos.