Idiopatinės plaučių fibrozės gydymas pirfenidonu?

2016-09-28

Idiopatinė plaučių fibrozė (IPF) yra lėtinė, progresuojanti, negrįžtama ir mirtina liga. Pacientų, sergančių šia liga, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 2–5 metai nuo jos diagnozavimo. IPF eiga dažnai yra nenuspėjama: kai kurių pacientų plaučių funkcija blogėja laipsniškai keletą metų, kitiems liga neprogresuoja keletą mėnesių ar net metų, o daliai sergančiųjų būklė blogėja labai greitai. Kartais IPF eiga būna ir banguojanti, kai būklė kurį laiką išlieka stabili, tačiau dažnai kartojasi paūmėjimai, bloginantys plaučių funkciją. Siekiant įvertinti ligos stadiją yra matuojama forsuota gyvybinė plaučių talpa (FVC) ir lyties, amžiaus ir fiziologijos (GAP) indeksas. Šis indeksas apskaičiuojamas naudojant keturis kintamuosius – lytį, amžių, FVC ir dujų difuzijos tyrimo rodiklius. GAP indeksu yra vertinama mirštamumo nuo IPF rizika.

 

Pirfenidonas ir nintedanibas yra patvirtinti vaistai IPF gydyti ES bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirfenidonas yra antifibrozinėmis savybėmis pasižymintis geriamasis preparatas. Jis turi ir uždegimą slopinantį poveikį. Nustatyta, kad šis vaistas mažina IPF progresavimą. Apibendrinti trijų 3-ios fazės klinikinių tyrimų rezultatai parodė, kad pirfenidonas reikšmingai sumažino visų priežasčių sąlygotą ir su IPF susijusį mirštamumą. Šis vaistas yra pacientų gerai toleruojamas.

Šiame straipsnyje pristatomi apibendrinti 12 mėn. trukmės trijų klinikinių tyrimų, analizavusių pirfenidono saugumą ir efektyvumą, rezultatai (CAPACITY-1 ir CAPACITY-2 bei ASCEND). Tyrimuose 1247 pacientai buvo gydomi pirfenidonu 2403 mg per parą arba placebu, o rezultatai vertinti pagal FVC ir GAP indekso pokyčius. Šios analizės tikslas – geriau suprasti ligos progresavimo skirtumus bei įvertinti, ar gydymas būtų naudingas pradėjus jį kuo anksčiau po IPF diagnozės nustatymo.

 

Tyrimų rezultatai

Į bendrą rezultatų analizę buvo įtraukti 1247 pacientai, kurie buvo gydyti pirfenidonu 2403 mg per parą arba placebu trijuose 3-ios fazės klinikiniuose tyrimuose. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal FVC rodiklį (≥80 proc. ir

Ligos progresavimas buvo vertinamas po 12 mėn. Visų tiriamųjų grupių pacientams stebėtas kliniškai reikšmingas ligos progresas. Tiek pacientų, kurių plaučių funkcija ir stadija pagal GAP (II–III) buvo prastesnė, tiek tų, kurių plaučių funkcija bei stadija pagal GAP (I) buvo geresnė, FVC rodiklis, 6 min. ėjimo testo rezultatas ir dusulio klausimyno (angl. University of California San Diego Shortness of Breath Questionnaire(UCSD SOBQ)) balas sumažėjo per 12 mėn. FVC sumažėjimas ≥10 proc. reikšmingai nesiskyrė tarp pacientų, kurių pradinis FVC buvo ≥80 proc., ir tų, kurių FVC buvo

Pirfenidonas reikšmingai sumažino IPF progresavimą visose tiriamųjų grupėse. Pacientų, gydytų pirfenidonu, grupėje nustatytas didesnis FVC rodiklis, geresnis 6 min. ėjimo testo rezultatas ir UCSD SOBQ balas, palyginti su placebą vartojusių tiriamųjų grupe. Pacientams, gydytiems pirfenidonu, reikšmingai rečiau nustatytas FVC sumažėjimas ≥10 proc. ar mirtis, palyginti su tais, kurie vartojo placebą (p

Gydymas pirfenidonu sustabdė FVC mažėjimą lyginant su placebu. Efektyvesnis gydymas nustatytas pacientų, kurių FVC ≥80 proc. arba I stadija pagal GAP, grupėje.

Plačiau apie tai skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ 2016 Nr.2

 

© 2006 Visos teisės saugomos.