Lėtinės dilgėlinės diagnostikos ir gydymo principai

2016-09-28

Laura Tamašauskienė, prof. dr. Brigita Šitkauskienė

LSMU MA Imunologijos ir alergologijos klinika

 

Santrauka. Dilgėline, kuriai būdingas bėrimas pūkšlėmis ir/ar angioedemos klinikiniai požymiai, bent kartą gyvenime gali susirgti 10–20 proc. žmonių. Dilgėlinės išsivystymo priežastys yra labai įvairios, todėl dažnai lieka neišaiškintos. Pagrindinis patogenezės mechanizmas yra putliųjų ląstelių degranuliacija ir mediatorių išsiskyrimas. Dilgėlinė klasifikuojama pagal trukmę ir ją sukėlusią priežastį. Šiame straipsnyje apžvelgiamos šios ligos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos.

 

Dilgėlinė yra liga, kuriai būdingas bėrimas pūkšlėmis ir (ar) angioedema [1, 2]. Dažnai ši liga siejama su alergija, tačiau pūkšlės ir angioedema dažnai būna vienas iš autoimuninės ligos ar įgimto komplemento sistemos nepakankamumo simptomų [1]. Remiantis Pasaulio alergijos organizacijos (angl. World Allergy Organisation (WAO)) duomenimis, lėtinės dilgėlinės paplitimas svyruoja nuo 0,05–2 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) iki 20 proc. Tailande [3]. 2012 m. duomenimis, maždaug 10–20 proc. žmonių gyvenime bent kartą gali patirti ūmios dilgėlinės epizodą, o 0,1 proc. išsivysto lėtinė spontaninė dilgėlinė [4]. Ispanijoje atlikto tyrimo duomenimis, dilgėlinės simptomai per 12 mėn. pasireiškė 0,8 proc. žmonių, o lėtinė dilgėlinė – 0,6 proc. [5]. Šia liga dažniau sirgo 35–60 m. amžiaus moterys.

Autoimuninės ligos stebimos tarp 40–45 proc. pacientų, sergančių lėtine spontanine dilgėline [4]. Angioedema būna 40–50 proc. lėtinės spontatinės dilgėlinės atvejų. 10 proc. pacientų patiria tik angioedemos simptomus, o 40 proc. – tik bėrimus pūkšlėmis [4].

Dilgėlinės priežasčių nustatymas ir gydymas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti šios ligos išsivystymo, diagnostikos ir gydymo ypatumus.

 

Dilgėlinės priežastys, išsivystymo mechanizmai ir klasifikacija

Dilgėlinę gali sąlygoti įvairios priežastys: vaistai ir įvairios cheminės medžiagos (ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), salicilatai, maisto priedai), kai kurie maisto produktai (riešutai, žuvis, jūros gėrybės), kontaktinės medžiagos, kosmetikos priemonės, fiziniai veiksniai (spaudimas, šiluma, šaltis, vanduo), įkvepiamieji alergenai, infekcijos, grybeliai ir kiti parazitai, sisteminės ligos, endokrininė patologija ir kiti veiksniai, kurie nėra tiksliai žinomi [1, 4].

Dilgėlinės simptomai atsiranda dėl putliųjų ląstelių degranuliacijos veikiant vienam iš minėtų veiksnių. Degranuliavus putliosioms ląstelėms išsiskiria daug mediatorių – histaminas, trombocitus aktyvuojantis faktorius, triptazė, leukotrienai, prostaglandinai ir kiti [1]. Šie mediatoriai aktyvuoja sensorinius nervus, skatina vazodilataciją, plazmos ekstravazaciją, uždegimo ląstelių kaupimąsi odoje [2]. Dėl šių priežasčių atsiranda angioedema ir bėrimas pūkšlėmis.

Plačiau apie tai skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ 2016 Nr. 2

 

© 2006 Visos teisės saugomos.