Naujos plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo metodikos – nauja galimybė ženkliai prailginti ligonių gyvenimo trukmę

2016-09-28

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje plaučių vėžys užima pirmaujančias pozicijas tarp didžiausią mirtingumą sukeliančių ligų. Sergant šia liga prognozės gana liūdnos – 5 metų išgyvenamumas Lietuvoje siekia apie 9 proc., Europoje 10 proc., o pasaulyje – 15 proc. Tai labai grėsmingi skaičiai. Todėl naujiems šios ligos diagnostikos ir gydymo metodams skiriamas nuolatinis dėmesys. Naujos diagnostikos ir gydymo schemos sukuria naujas galimybes prailginti pacientų, sergančių plaučių vėžiu, gyvenimą. Jos nesitraukia ir iš mūsų specialistų akiračio. Plačiau apie tai kalbamės su LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos Onkopulmonologinės pagalbos sektoriaus vadovu doc. dr. Mariumi Žemaičiu.

 

Plaučių vėžys ir toliau išlieka viena sparčiausiai plintančių ir sveikatai pavojingiausių onkologinių ligų. Kaip jūs vertinate dabartinę situaciją?..

Ir toliau prognozuojama, jog onkologinės ligos, ypač – plaučių vėžys jau po keliolikos metų taps pirmąja (aplenkdamas net ir širdies ir kraujagyslių ligas) mirčių priežastimi. Tai pirmiausia siejama su ilgėjančia vidutine gyvenimo trukme. Tačiau įtaką šiems duomenims darys ir besiplečiantys rizikos veiksniai: plaučių vėžiu serganti jaunų žmonių grupė vis labiau didėja ir jaunėja. Kita vertus – tobulėja ir šios ligos diagnostika, o tai reiškia, kad vis daugiau sergančiųjų išaiškinama pritaikius tobulesnę diagnostikos metodiką.

 

Kaip apibrėžtumėte šiuolaikinę plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo strategiją? Kokių pokyčių gali tikėtis plaučių vėžiu sergantys pacientai?

Pastaraisiais metais atsirado vis naujų šiuolaikinių (tiek molekulinių, tiek radiologinių) diagnostikos metodų bei naujų vaistų, pasižyminčių kitokiu, efektyvesniu poveikiu. Nustatyta, jog molekulinės pažaidos tiesiogiai susijusios su plaučių kancerogeneze, jos gali daryti įtaką klinikinei ligos eigai, lemti gydymo veiksmingumą. Šiandien plaučių vėžio diagnostikoje ir gydyme taip pat itin pabrėžiamas multidalykinės komandos principas, kad įvairių sričių specialistai parenka patį optimaliausią ir efektyviausią gydymo metodą ir strategiją. Tai ir lemia gydymo rezultatus.

 

Ar dabar vyksta vėžio patikra? Ar numatomos kokios nors profilaktinės priemonės siekiant užkirsti kelią šiai ligai ar ją nustatyti pirmosiose vystymosi stadijose?

Kadangi net daugiau nei 90 proc. plaučių vėžio atvejų lemia rūkymas, pati veiksmingiausia profilaktikos priemonė yra atsisakymas rūkyti. Na, o pagrindinis profilaktinės plaučių patikros tikslas – sumažinti tikimybę susirgti onkologine liga ar jos išvengti. Dabar plaučių vėžio, krūtinės ląstos specialistų, onkologų draugijos rekomenduoja atlikti plaučių vėžio patikrą taikant mažų dozių KT didelės rizikos asmenų grupėje. Europos Sąjungoje vykdomi ilgamečiai klinikiniai atsitiktinių imčių eksperimentiniai tyrimai kol kas nėra apibendrinti.

 

Kas pasikeitė ir ką naujo rengėjai pateiks atnaujintose Plaučių vėžio rekomendacijose lyginant jas su 2014 m. redakcija?

Pokyčių yra nemažai. Iš tikrųjų tikimasi, kad bus patvirtintos ir Europos vėžio patikros rekomendacijos atliekant ne standartinių, o mažų dozių kompiuterinę tomografiją (su mažesne apšvita). 2015 metais yra išleistos ir patvirtintos naujos Pasaulio sveikatos organizacijos Plaučių navikų klasifikacijos gairės. Jos apima ne tik rezekuotus vėžius – atkreipiamas dėmesys į smulkiąsias biopsijas, pabrėžtas imunocheminių tyrimų metodas bei molekulinių tyrimų svarba. Taip pat jau yra pateikti tarptautiniai pasiūlymai naujai plaučių vėžio stadijų klasifikacijai pagal TNM. Tai bus jau aštunta versija, ir tikimasi, kad ji bus priimta 2017 metais.

Plačiau apie tai skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ 2016 Nr. 2

 

© 2006 Visos teisės saugomos.