Senieji vaistai kvėpavimo takų ligoms gydyti

2016-09-28

Doc. dr. Tauras Mekas,

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius

 

Apie šiuolaikinius vaistus kalbame didžiuodamiesi medicinos mokslo pažanga ir naujomis galimybėmis padėti kenčiantiesiems. Tikime, kad tos galimybės dabar yra kur kas geresnės, nei buvo kada nors anksčiau. Deja, šį tikėjimą aptemdo 2015 m. Nobelio medicinos premijos skyrimas Kinijos farmacininkei Juju Tu už tradicinės kinų medicinos žinių pritaikymą maliarijai gydyti. Pirmąkart per visą istoriją Nobelio medicinos premija buvo įteikta ne už sukurtą naują, o už seno išsaugojimą ir pritaikymą. Niurzgliai kalba, kad tokių keistų atvejų medicinoje bus vis daugiau, ypač jei nuogąstavimai apie antibiotikų eros pabaigą pasitvirtins...

 

Galime palyginti, kokias priemones kvėpavimo takų ligoms gydyti naudojo mūsų protėviai ir kaip jas siūlė gydyti XX a. pradžios medicina. Straipsnio autorius yra vaistininkas, tad lyginant tenka apsiriboti tuo, ką geriausiai žinai, – vaistingosiomis medžiagomis, nelendant į gydymo subtilybes.

Kvėpavimo takų ligos mūsų platumose nėra kokia nors naujovė ar retenybė. Klimatas, maistas ir gyvenimo būdas lėmė, kad jos tvirtai laikosi lietuvių liaudies medicinos (pagal dr. J. Basanavičių – tautinės vaistininkystės) metodais gydomų ligų pirmajame trejetuke – greta virškinimo sistemos bėdų ir traumų. Taigi ir vaistų šioms ligoms gydyti netrūksta. Materia medica jungia tris karalystes – augalų, gyvūnų ir mineralų. Mineralų naudojimo kvėpavimo takų ligoms gydyti autoriui nepavyko užtikti, tad pažvelkime į pirmąsias dvi karalystes.

 

Augalinės kilmės medžiagos

Kosuliui gydyti buvo vartojamos šios arbatos – alyvų žiedų, aviečių stiebų (galima naudoti ir lapus bei vaisius), avižų, ąžuolų žiedų, dilgėlių lapų, jonažolių žiedų, karklavijų stiebų, puplaiškių (esant sunkiam kosuliui), putinų vaisių (kosulys su dusuliu) bei šermukšnių žiedų.

Jeronimo lapų arbata ir šalavijų lapų nuoviru gydė plaučių uždegimą. Užpylus alkoholiu (tam tiko ir valstybinė, ir naminė degtinė) – beržų žiedų ištrauka gydė kosulį, o pušų pelenų ištrauka – plaučių ligas.

Mūsų protėviai naudojo ir inhaliacijas – peršalus smilkė kadagių šakelėmis, taip pat garindavo pušų sakais.

Alijošių gabalėlių ir medaus mišinį (po vieną arbatinį šaukštelį su pienu 2–3 kartus per dieną) gerdavo kosint. Tai pačiai bėdai vartojo ir tarkuotas krienų šaknis, sumaišytas su medumi.

Difteritą ir anginą gydė į kojinę pripylę karštų bulvių lupenų ir pridėję prie kaklo.

 

Gyvūninės kilmės medžiagos

Kvėpavimo takų ligoms gydyti vaistų, kilusių iš gyvūnų karalystės, lietuviškojoje tautinėje vaistininkystėje yra ne mažiau nei augalinės kilmės vaistų. Nors iš savosios patirties čia geriausiai žinome karštą pieną su medumi, vis dėlto čia pirmauja rupūžė – spiritinis antpilas ar džiovintos rupūžės nuoviras buvo geriamas sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis (tiesa, dozuoti reikia labai atsargiai, nes perdozavus pacientas gali proto netekti, ir niekas jo nebesugrąžins )

Plačiau apie tai skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ 2016 Nr. 2

 

© 2006 Visos teisės saugomos.