Specifinės būklės sergant astma

2016-09-28

Kristina Biekšienė

LSMU MA Pulmonologijos klinika

 

Astma ir nėštumas

 

Nėštumo laikotarpiu astmos eiga trečdaliui nėščiųjų pablogėja, trečdaliui – pagerėja ir likusiam trečdaliui – išlieka nepakitusi. Astma dažnai pablogėja 5–7 nėštumo mėnesiais, nors paskutines keturias nėštumo savaites dažniausiai astmos simptomai palengvėja. Kiekviena nėščioji ar nėštumą planuojanti moteris turėtų būti paklausta, ar neserga astma, siekiant suplanuoti tinkamą priežiūrą ir gydymą užtikrinantį gerą astmos kontrolę visą nėštumo ir gimdymo laikotarpį. Jei nėščiajai reikia objektyviai patvirtinti astmos diagnozę, negalima atlikti bronchų provokacinio mėginio ar mažinti pakopa kontroliuojamuosius vaistus iki gimdymo.

Nėštumo metu astma paūmėja ar yra blogai kontroliuojama dėl mechaninių, hormoninių pokyčių ar nutraukus vaistus nuo astmos nėščiosios ir/ar sveikatos priežiūros specialisto sprendimu. Nėštumo metu taip pat padidėja imlumas virusinei infekcijai. Paūmėjimai ir bloga astmos simptomų kontrolė kelia grėsmę tiek vaisiui – dėl vaisiaus hipoksijos pablogėja vaisiaus augimas, padidėja perinatalinio mirtingumo, priešlaikinio gimdymo ir mažo svorio kūdikio gimimo rizika, tiek nėščiajai – padidėja preeklampsijos rizika. Jei astma nėštumo metu gerai kontroliuojama – komplikacijų rizika motinai ir vaisiui yra labai maža ar tokia pati kaip sveikosioms.

Nėščiąją, sergančią astma, būtina atidžiai stebėti ir gydyti. Pacientė turi žinoti, jog nekontroliuojama astma kelia ženkliai didesnę grėsmę jai ir vaisiui nei šiuolaikiniai vaistai astmai gydyti, kai jie teisingai vartojami, net jei jų saugumas nėštumo metu nėra neabejotinai įrodytas. Vartojant įkvepiamuosius gliukokortikoidus, β2 agonistus, montelukastą ar teofilinus, vaisiaus apsigimimų rizika nepadidėja. Vaisiui yra pavojingesnis deguonies stygius nei nepageidaujamas vaistų nuo astmos poveikis.

Gydant nėščiąją, sergančią astma, siekiama tų pačių tikslų, kaip ir iki nėštumo – pasiekti ir išlaikyti ligos kontrolę ir apsaugoti nuo paūmėjimų. Gydoma remiantis įprastomis rekomendacijomis. Įrodyta, jog nuolatinis gydymas įkvepiamaisiais gliukokortikoidais ir nėštumo metu yra veiksmingiausia astmos paūmėjimų prevencijos priemonė. Vengiant vaisiaus hipoksijos, astmos simptomų epizodas ar paūmėjimas nėštumo metu turi būti gydomas nedelsiant. Astmos paūmėjimai pradedami gydyti, skiriant greitai veikiančius įkvepiamuosius β2 agonistus, deguonį ir, jei reikia, kuo ankščiau paskirti sisteminius gliukokortikoidus.

Gimdymo metu astma dažniausiai esti stabili, bet ir šiuo metu negalima nutraukti įkvepiamųjų vaistų, netgi priešingai – gali tekti padidinti jų dozes, ypač gliukokortikoidų arba pakeisti injekciniais. Nėščiosios, kurioms nėštumo laikotarpiu reikėjo nuolat sisteminių gliukokortikoidų, gimdymo metu turi būti gydomos hidrokortizonu dėl galimo antinksčių funkcijos slopinimo. Būtina užtikrinti pakankamą nėščiosios hidrataciją ir adekvatų gimdymo skausmo slopinimą siekiant sumažinti bronchospazmo pavojų. Skausmui malšinti narkotiniai analgetikai nerekomenduotini dėl jų gebėjimo atpalaiduoti histaminą iš putliųjų ląstelių. Esant jų poreikiui, pasirinkimo vaistu turėtų būti fentanilis.

 

Kosulio astma

 

Kosulio astma – tai astma, kurios vienintelis simptomas yra kosulys. Šis astmos variantas dažnesnis vaikams. Suaugusiųjų kosulio astmai būdinga vėlyva pradžia, dažniausiai ji būna nealerginė, kosulys dažnesnis naktį. Plaučių funkcijos tyrimas atliekant spirogramą paprastai būna normalus. Kosulio astma diagnozuojama atlikus bronchų provokacinį mėginį, o galutinai diagnozė patvirtinama tik kada kosulys sunormalėja gydant vaistais nuo astmos. Kosulio astmą svarbu diferencijuoti nuo kitų lėtinio kosulio priežasčių (eozinofilinio bronchito, gastroezofaginio refliukso, viršutinių kvėpavimo takų sindromo ir kt.).

Kosulio astmai taikomos tos pačios gydymo rekomendacijos kaip ir „klasikinei“ astmai. Kai kuriais atvejais gali būti efektyvus gydymas leukotrienų receptorių antagonistais.

Astma sergantiems pacientams, kuriems fizinis krūvis sukelia bronchų obstrukciją, nepaisant geros astmos kontrolės, prieš krūvį rekomenduojama pavartoti greitai veikiančių β2 agonistų ar leukotrienų. Apšilimas prieš planuojamą fizinį krūvį, taip pat paciento treniruotumo didinimas mažina pokrūvinės bronchų obstrukcijos sunkumą bei dažnį.

Plačiau apie tai skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ 2016 Nr.2

 

© 2006 Visos teisės saugomos.