Ar stebėseną galima rinktis kaip vieną iš mažais inkstų navikais sergančių ligonių gydymo metodų

2010-09-08

Tikslai – apžvelgti mažų inkstų darinių atsiradimo priežastis bei biologinį potencialą ir įvertinti, ar stebėsena galėtų būti mažais inkstų navikais sergančių pacientų gydymo galimybė.

Metodai. Literatūros paieška Medline duomenų bazėje bei papildomų ne Medline duomenų bazėje rastų publikacijų apie mažais inkstų navikais sergančių pacientų stebėseną apžvalga.

Rezultatai. Maždaug nuo 26 iki 33 proc. stebėtų mažų inkstų navikų atvejų radiografinis augimas nebuvo nustatytas, todėl pasiūlyta, kad trumpas aktyvios stebėsenos laikotarpis galėtų būti taikomas rinktiniais inkstų navikų atvejais, o gydymas skiriamas tik nustačius naviko augimą. Nors naviko augimo gali ir nebūti ar jis gali būti lėtas, tačiau dalis šių navikų pasižymi reikšmingu piktybiškumu. Šiuo metu biologinė navikų raida negali būti vienareikšmiškai numatyta.

Mažų inkstų navikų stebėsena turėtų būti taikoma tik vyresnio amžiaus ir/ar silpniems pacientams, kurių sveikatai yra iškilusi grėsmė, tiems, kurių tikėtina gyvenimo trukmė yra ribota, bei tiems, kuriems negalima taikyti operacinio gydymo. Visiems kitiems pacientams aktyvios stebėsenos taikymo galimybė turėtų būti svarstoma tik tada, kai jie dalyvauja tyrimuose, kurių protokoluose numatytas toks gydymo metodas. Didžiajai daliai pacientų nefronus tausojanti operacija tebėra auksinis gydymo standartas.

Išvados. Stebėsena, kaip operacinio mažų inkstų navikų gydymo alternatyva, turėtų būti taikoma tik atrinktiems pacientams. Ji visuomet turėtų būti derinama su vaizduojamaisiais tyrimais, atliekamais stebėjimo laikotarpiu, ir turėtų būti leidžiama tik tada, kai pacientas ir gydytojas urologas sutinka su apskaičiuota rizika. Reikia atlikti ilgalaikius perspektyviuosius tyrimus, padėsiančius tiksliau įvertinti mažų inkstų navikų atsiradimo priežastis bei metastazinį potencialą.

Reikšminiai žodžiai: inkstų navikai, atsiradimo priežastys, inkstų ląstelių karcinoma, maži inkstų dariniai, stebėsena.

Plačiau skaitykite „Urologia“ Nr.1, 2010

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.