Atviroji nefronus tausojanti neišplitusios inkstų ląstelių karcinomos operacija

2010-09-07

Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 200 tūkst. naujų inkstų vėžio atvejų, o nuo šios ligos miršta daugiau nei 100 tūkst. žmonių [1]. Inkstų ląstelių karcinoma (ILK) sudaro 3 proc. visų suaugusių pacientų piktybinių navikų ir šis skaičius kasmet padidėja 2,5 proc. ILK atvejų daugėjimą būtų galima iš dalies paaiškinti išaugusiu besimptomių navikų atsitiktiniu nustatymu vis dažniau taikant neinvazinius tyrimus (ultragarsinį tyrimą, kompiuterinės bei magnetinio rezonanso tomografijos). Mirštamumas nuo inkstų vėžio yra pats didžiausias iš visų urologinių vėžių. Daugiau nei 40 proc. ILK sergančių pacientų atsiranda metastazių [2].

1963 m. Robson ir bendradarbiais kaip standartinį neišplitusios ILK gydymo būdą pacientams, kurių priešingos pusės inkstas yra nepakitęs, pasiūlė taikyti radikalią nefrektomiją (RN), tačiau daugėjant nustatomų mažų navikų bei tobulėjant operacinio gydymo metodikoms atsirado ir kitų galimų gydymo būdų [3]. Siekiant sumažinti operacinį sergamumą, buvo sukurti nauji minimaliai invaziniai metodai, kaip antai laparoskopinė radikalioji ir dalinė nefrektomija, krioabliacija, radijo dažnio abliacija (RDA) bei didelio intensyvumo fokusuotas ultragarsas (HIFU). Nepaisant tendencijos rinktis šiuos mažiau invazinius metodus, ir toliau tebėra daugybė indikacijų ILK gydyti atliekant atvirąją nefronus tausojančią operaciją.

Atviroji dalinė nefrektomija

Nors RN daugelį dešimtmečių buvo laikoma auksiniu ILK gydymo standartu, pastaruoju metu ryškėja polinkis rinktis nefronus tausojančią operaciją [3, 4]. Jį lėmė patobulėję chirurginiai metodai, standartizuotas stadijų nustatymas, pažangesni radiologiniai tyrimai ir padažnėjęs besimptomių, mažesnių, žemesnės stadijos navikų atsitiktinis diagnozavimas bei mažas metastavimo į antinksčius bei limfmazgius dažnumas [5]. TNM klasifikacija neseniai buvo pataisyta – dabar joje išskiriami ≤ 4 cm dydžio navikai (T1a) ir 4–7 cm dydžio navikai (T1b).

Pirmiausias nefronus tausojančios operacijos (NTO) tikslas – visiškai pašalinti naviką ir išvengti perioperacinių komplikacijų, antras – išsaugoti inksto liekanos optimalią funkciją.

NTO indikacijos, absoliučiosios ir santykinės, yra visuotinai priimtos. Absoliučiosioms indikacijoms priskiriami atvejai, kai atlikus RN, pacientas liktų be inkstų ir tektų skubiai pradėti pakeičiamąją inkstų terapiją. Konkrečiai kalbant, tai tie pacientai, kurie dėl anatominių ar funkcinių priežasčių turi tik vieną išlikusį inkstą (dėl vienpusės inkstų agenezės), bei tie, kuriems anksčiau buvo atlikta priešingos pusės inksto nefrektomija, diagnozuota abipusė ILK ar negrįžtamas priešingos pusės inksto funkcijos pažeidimas dėl gerybinės ligos.

Santykinėms indikacijoms priskiriamos būklės, susijusios su anksčiau diagnozuota priešingos pusės inksto liga (akmenligė, lėtinis pielonefritas, inksto arterijos stenozė, vezikoureterinis refliuksas su inksto randėjimu ar be jo, lėtinė inksto obstrukcija dėl įgimtų ar įgytų priežasčių, taip pat sisteminės ligos, kaip antai cukrinis diabetas, hipertenzija, nefrosklerozė bei nustatyti dauginiai navikiniai židiniai esant papilinei histologinei formai ar įgimtos ILK formoms (pvz., Von Hippel-Lindau) ir ateityje gresiančiu šio inksto funkcijos sutrikimu.

Plačiau skaitykite „Urologia“ Nr.1, 2010

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.