Mažų inkstų navikų gydymas abliacija – kuo jis skiriasi nuo įprastinio gydymo

2010-09-16

Tikslas – apžvelgti literatūros šaltinius ir nustatyti dabartinę klinikinę minimaliai invazinių termoabliacinių gydymo metodų (MITM) vertę gydant mažus inkstų navikus.

Metodai. Atlikta literatūros apie dažniausiai mažiems inkstų navikams gydyti taikomus MITM, būtent krioabliaciją (KA) ir aukšto dažnio termoabliaciją (ADTA), paieška. Pagrindinis tikslas – atlikti lyginamąjį šių gydymo metodų komplikacijų bei atkryčio dažnumo ir specifinio vėžiui išgyvenamumo įvertinimą. Antrinis tikslas – kritiškai apžvelgti techninius procedūrų aspektus.

Rezultatai. Penkerių metų stebėjimo duomenų rasta tik po atliktos laparoskopinės KA, atkryčio dažnumas po šios procedūros svyravo nuo 0 iki 15 proc. Stebėjimas po perkutaninės KA ir ADTA truko ne ilgiau kaip 2 metus, o puikus išgyvenamumas be atkryčio pasiektas dažno kartotinio gydymo sąskaita. Kartotinio gydymo poreikis po perkutaninės KA buvo mažesnis nei po ADTA. Nors laparoskopinė KA, palyginti su kitais perkutaniniais metodais, yra labiau invazinė, bendras visų gydymo metodų komplikacijų dažnumas neviršijo 5 proc.

Išvados. MITM mažiems inkstų navikams gydyti vis dar turėtų būti taikomi tik atidžiai atrinktiems pacientams. Taikant PKA, atrodo, geriausiai pavyksta suderinti mažą invazyvumą ir didelį veiksmingumą, tuo tarpu ADTA didžiausias pranašumas – mažesnė kaina.

Reikšminiai žodžiai: krioabliacija; aukšto dažnio termoabliacija; laparoskopinė; perkutaninė; inkstų navikai (atitinkamai angl. cryoablation; radiofrequency ablation; laparoscopic; percutaneous; renal tumors).

Plačiau skaitykite „Urologia“ Nr.1, 2010

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.