Ši liga operuojama išimant pažeistą diską. Išėmus tarpslankstelinį diską kaklinėje stuburo dalyje yra būtina stabilizuoti stuburą. Operuojant juosmeninę stuburo dalį, tas pats yra atliekama tik kartais, nes juosmuo yra stambesnė struktūra. Kaklą stabilizuoti būtina visada. Seniau, operuojant stuburas būdavo stabilizuojamas panaudojant paciento klubakaulio ar šeivikaulio gabalėlį, kartais dar papildomai tvirtinant specialia metaline plokštele. Stuburo ir periferinių nervų skyriaus vadovas dr. Bronius Špakauskas sako, kad po tokios operacijos žmogui labiau skauda tą vietą, iš kurios iškirstas kaulas, nei tą, kuri buvo operuota.
Prieš keletą metų, sprendžiant tarpslankstelinio stuburo disko išvaržos problemą, pradėtas taikyti specialus polimerinis pleištas. Įdėjus pleištą, operuota vieta turi nejudėti. Įdėtas pleištas šiek tiek riboja judesius – įprastiniam gyvenimui tokių judesių užtenka, tačiau jei žmogus sportuoja ar yra akrobatas – ne. Kita vertus, įdėtasis polimerinis pleištas sukaulėja, atsiranda didesnis paslankumas aukščiau ir žemiau operuotos vietos esančiuose sąnariuose. Tokia metodika nėra pripažinta pačia geriausia.
Vėliau buvo išrastas ir sukurtas dirbtinis tarpslankstelinis diskas. Dirbtinis diskas stabilizuoja stuburą ir veikia kaip sąnarys – galima judėti taip pat, kaip ir prieš operaciją. Lietuvoje pirmą kartą dirbtinis tarpslankstelinis diskas įdėtas prieš tris savaites KMUK Stuburo chirurgijos skyriuje – šiuo metu jau yra atliktos kelios tokios operacijos. Operaciją atlikęs stuburo chirurgas dr. B Špakauskas sako, kad ši, nors ir pati naujausia metodika, tinka ne kiekvienam pacientui. Dirbtinis diskas tinka labiau jauno amžiaus pacientams. Dėl traumos ar dėl su amžiumi susijusių anatominės kaulų struktūros pakitimų gali tekti taikyti ir kitas metodikas. B. Špakauskas teigia, kad platus metodikų diapazonas yra gerai – taip galima kiekvienam pacientui pagal jo ligos pobūdį pritaikyti jam reikalingą metodą.
Eglė Žemaitienė KMUK atstovė spaudai