Beta adrenoblokatorių vieta gydant prieširdžių virpėjimą

Doc. Sigita Glaveckaitė,

 Lietuvos širdies asociacijos prezidentė

 

Šiuolaikinis prieširdžių virpėjimo (PV) gydymas yra neįsivaizduojamas be beta adrenoblokatorių (BAB). BAB yra pirmo pasirinkimo vaistai sergančiųjų PV dažnio kontrolei (IB lygmens rekomendacija) ir gali būti skiriami nepriklausomai nuo paciento kairiojo skilvelio išstūmio frakcijos (KSIF) tiek monoterapijai (titruojant iki maksimalių dozių), tiek ir kartu su kitu širdies susitraukimų dažnį retinančiu vaistu [1]. BAB svarba sergančiųjų PV ritmo kontrolei taip pat nekelia abejonių.

 

Kadangi PV yra struktūrinės prieširdžių remodeliacijos žymuo arba pasekmė, vaistai, stabdantys prieširdžių remodeliacijos procesus, dar vadinami neantiaritminiais vaistais su antiaritminiu poveikiu (AKFI, ARB, MRA, BAB, statinai), gali apsaugoti nuo PV išsivystymo ir pasikartojimo. Gretutinių ligų gydymas ir rizikos veiksnių korekcija neantiaritminiais vaistais su antiaritminiu poveikiu padidina sinusinio ritmo išlaikymo tikimybę pacientams, esant persistuojančiam PV ir nedidelio ar vidutinio laipsnio širdies nepakankamumui [2]. Nepriklausomai nuo pasirenkamos strategijos – dažnio ar ritmo kontrolės – BAB yra rekomenduojami PV sergančiam pacientui, taip pat, jei pacientas kartu serga ir arterine hipertenzija, lėtiniu vainikinių arterijų sindromu, širdies nepakankamumu, kai sumažėjusi KSIF, bei nėštumo metu (pirmenybę teikiant β1 selektyviems BAB – metoprololiui, bisoprololiui) (I klasės rekomendacija). BAB yra rekomenduojami (IA klasės rekomendacija) ir perioperaciniu laikotarpiu, siekiant apsaugoti nuo PV išsivystymo po širdies operacijos [1]. Nepamirškime, jog IC klasės antiaritminiai vaistai (flekainidas, propafenonas) skiriami kartu su atrioventrikulinį (AV) mazgą blokuojančiais vaistais (pvz., BAB), siekiant išvengti 1:1 laidumo per AV mazgą su dažnu skilvelių atsaku. BAB vietą gydant PV puikiai atspindi ir jų vartojimo dažnis naujausiuose tyrimuose, pvz. EAST-AFNET 4 tyrime BAB skirti 85,8 proc. pacientų kontrolinėje grupėje ir 76,2 proc. pacientų ankstyvos ritmo kontrolės grupėje, RACE 3 tyrime – 86 proc. pacientų abiejose grupėse [2, 3].

 

BAB vartojimo iššūkiai

     Vertinant turimus stebėsenos duomenis, kelia nerimą faktas, kad BAB vartojamumas susiduria su reikšmingais iššūkiais klinikinėje praktikoje. Net 56 proc. pirminės prevencijos pacientų ir iki 88,1 proc. antrinės prevencijos pacientų nevartoja BAB taip, kaip paskirta [4, 5]. Todėl, siekiant pagerinti BAB vartojamumą ir pasiekti pagrindinių PV gydymo tikslų – sumažinti PV sergančio paciento simptomus ir apsaugoti nuo PV išsivystymo bei pasikartojimo – verta rinktis sudėtines BAB ir AKFI tabletes. Šį vienos tabletės derinį galėtų sudaryti dažniausiai pasaulyje skiriamas β1 selektyvus, visą parą tolygiai veikiantis, įrodyto antiaritminio poveikio bizoprololis bei ilgiausiai veikiantis savo klasės atstovas perindoprilis, kurio teigiamas poveikis sergamumui bei mirštamumui įrodytas daugeliu tyrimų su pacientais, sergančiais visu spektru širdies ir kraujagyslių ligų – nuo subklinikinės aterosklerozės iki sunkaus širdies nepakankamumo.

Vis dar abejojantiems dėl BAB įtakos LOPL sergančiųjų prognozei ir plaučių ligos paūmėjimui cituoju naujausią metaanalizę, patvirtinusią, jog BAB, ypač selektyvūs BAB, sumažina bendrą LOPL sergančiųjų mirštamumą bei LOPL paūmėjimų skaičių, o selektyvūs BAB nesumažina bronchodilatatorių poveikio ir neutralizuoja jų sukeliamą širdies susitraukimų dažnio padidėjimą [6]. Taigi, skirkime LOPL sergantiems BAB, pirmenybę teikdami selektyviems BAB.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 9.