Dauguma moterų, turinčių įgimtą širdies defektą, gali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti, jei tinkamai prižiūrimos medicinos priežiūros ekspertų

European Heart Journal paskelbti naujo tyrimo duomenys rodo, kad dauguma moterų, turinčių įgimtų širdies defektų, gali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveikus kūdikius, nepaisant kai kurių nereikšmingų problemų, tačiau joms turi būti užtikrinta medicinos ekspertų priežiūra ir konsultacijos.

Per pastaruosius keletą dešimtmečių širdies chirurgijos pažanga lėmė tai, kad vis daugiau kūdikių, gimusių su vadinamąja įgimta širdies liga, išgyvena ir sulaukia reprodukcinio amžiaus, tačiau iki dabar buvo neaišku, kokią riziką įgimtą širdies ligą turinčioms moterims kelia nėštumas ir gimdymas. Gydytojai tradiciškai tokioms moterims pataria “susilaikyti nuo nėštumo”, nuogąstaudami, kad nėštumas ir gimdymas gali sukelti įvairių sveikatos problemų ir motinai, ir vaikui, įskaitant mirtinas išeitis.

Žurnale pristatytame tyrime išanalizuoti 7512 nėštumo atvejų ir 4015 nėščių moterų, turėjusių įgimtą širdies ligą,  sveikatos istorijų. Kontrolinę grupę sudarė 11225 nėštumo atvejai ir 6502 nėščių moterų. Šis didžiausias iš kada nors Vokietijoje vykusių tokio pobūdžio tyrimų, parodė, kad  nė viena įgimtą širdies ligą turėjusių moterų nėštumo ar gimdymo metu nemirė, nors šioje grupėje motinoms ir jų kūdikiams sveikatos sutrikimų užregistruota daugiau negu kontrolinėje grupėje. Tiesa, palyginus su kontroline grupe, įgimtą širdies ligą turinčių moterų grupėje šiek tiek dažniau pasitaikė negyvagimių ir naujagimių mirčių pirmąjį mėnesį po gimimo. Įgimtą širdies ligą turinčios moterys 6 kartus dažniau gimdė įgimtą širdies ligą turinčius kūdikius palyginus su kontrolinės grupės moterimis.

Tyrimo vadovė, Munsterio (Vokietija) universiteto ligoninės vaikų kardiologė konsultantė Astrida Lammers sako, kad svarbiausia šio tyrimo žinutė yra tokia: daugelis moterų, turinčių įgimtą širdies ligą, gali sėkmingai išnešioti ir saugiai pagimdyti kūdikį. Ši žinia nuostabi ypač todėl, kad vos prieš dvi dešimtis metų daugelis įgimtą širdies ligą turinčių moterų nesulaukdavo nė pilnametystės. Jaudinantis dalykas yra matyti tokį didelį skaičių moterų, kurios nepaisant turimos įgimtos širdies ligos, gali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. Tiesa, dalis tokių moterų nėštumo ir gimdymo metu susiduria su tam tikromis sveikatos problemomis, bet jos dažniausiai sėkmingai įveikiamos taikant šiuolaikinės neonatologijos priemones ir medicininę pagalbą, įskaitant chirurgines intervencijas ir ilgesnį hospitalizacijos laiką. 

Ekspertų teigimu, tai, kad, gautais duomenimis, nė viena motina nemirė per visa tyrimo periodą, yra “netikėta ir fantastiška žinia”.

Dr. A.Lammer ir bendr. išanalizavo klinikinius atvejus nėščių įgimta širdies liga sirgusių moterų, kurių sveikata 2005 – 2018 m. periodu buvo apdrausta didžiausios Vokietijoje Sveikatos draudimo kompanijos (šioje kompanijoje savo sveikatą yra apdraudę apie 9 mln. žmonių, tai yra, apie 1/9 Vokietijos gyventojų). Kontrolinę grupę sudarė panašaus amžiaus moterys, nesirgusios įgimta širdies liga.

Tyrimo duomenimis, nė viena įgimtą širdies ligą turėjusi moteris per nėštumą ir 90 dienų po gimdymo  periodu nemirė, tačiau mirė viena kontrolinės grupės moteris. Nors abiejose grupėse komplikacijų dažnumas buvo nedidelis, įgimtą širdies ligą turėjusių moterų grupėje, palyginus su kontroline grupe, statistiškai reikšmingai dažniau pasitaikė insultas (1,13 vs 0,17  proc.), širdies nepakankamumas (0,84 vs  0,03 proc.) ir širdies aritmijų (0,82 vs 0,12 proc.). Įgimtą širdies ligą turėjusių moterų grupėje Cezario pjūvio dažnumas taip pat buvo didesnis negu kontrolinės grupės (40,5 vs 31,5 proc.).

Įgimtą širdies ligą turėjusių moterų grupėje dažniau pasitaikė vaisiaus ir kūdikių komplikacijų: negyvagimių (1,4 vs 0,4 proc.), mirčių pirmą mėnesį po gimimo (0,83 vs 0,22 proc.), mažo ar išimtinai mažo svorio naujagimių (1000 – 2499 g arba mažiau negu 1000 g), priešlaikinių gimdymų, reikalingų dirbtinės ventiliacijos, kitokių didžiųjų apsigimimų, Dauno ir kitokių genetinių sindromų. 18 proc. kūdikių, pagimdytų įgimtą širdies ligą turinčių moterų, patys turėjo įgimta širdies ligą, palyginus su 3 proc. pagimdytų kontrolinės grupės moterų. Per 6 metus po gimimo 6 proc. įgimtos širdies ligos grupės moterų pagimdytų vaikų priereikė širdies chirurginės operacijos su ekstrakorporine kraujotaka (palyginus 0,4 proc. kontrolinės grupės vaikų).

Nustatyta, kad naujagimių ir kūdikių sveikatos problemų dažniau pasitaikė esant šių rizikos veiksnių: motinos širdies liga, arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, antokoaguliantų K vitamino antagonistų vartojimas vienerius metus iki nėštumo ir prieš pastojimo, 

Tyrime dalyvavusių moterų sveikata rūpinosi pediatrai ir suaugusiųjų kardiologai, ginekologai, bendrosios praktikos gydytojai, vietiniai ir nacionaliniai kardiologijos centrai, kitos decentralizuotos sveikatos priežiūros sistemos institucijos, jų paslaugos buvo visiškai   prieinamos. Tokio paslaugų prieinamumo sunku būtų tikėtis silpnesnės ekonomikos šalyse.  

Dr. A. Lemmers sako, kad šio tyrimo rezultatai galėtų padėti moterims, turinčioms įgimtų širdies ligų, suprasti, kokių naujaginių komplikacijų  jos gali tikėtis ir kaip svarbu apie tai perspėti jų sveikatos priežiūros profesionalus.  Kiekviena įgimtą širdies ligą turinti moteris turėtų nuo ankstyvos jaunystės būti supažindinama su jos ligos prežiūros principais ir galimybėmis. Tokio strategija paremta moterų sveikatos priežiūra Vokietijoje ir kitose brandžios ekonomikos šalyse, kur beveik nepasitaiko jaunų motinų mirčių. Strategijos esmė: išvengti didelės rizikos nėštumų ir tinkamai valdyti jau esamą nėštumą.

Motinos sveikatos problemos dažniausiai paveikia jos palikuonis, todėl sveikatos priežiūros specialistų dėmesys turėtų būti sutelktas pirmiausia į juos. Jei širdies defektų turinti moteris priskiriama labia didelės komplikacijų ar netgi mirties rizikos grupei, sveikatos priežiūros specialistai turėtų su jomis aptarti su nėštumu susijusių rizikų tikimybę ir paskatinti išvengti nėštumo. Kartais noras turėti vaikų nusveria su nėštumu susijusias rizika, ir moteris nusprendžia pastoti. Tai yra asmeniškas moters ir jos partnerio pasirinkimas ir teisė rinktis.  Jei įgimtą širdies ligą turinti moteris nusprendžia gimdyti, viso nėtumo metu ją turi rūpestingai prižiūrėti sveikatos specialistai.

Komentuodami šį tyrimą, Roterdamo Erasmus universiteto Medicinos centro (Olandija) prof. Jolien Roos – Hesselink ir dr. Karishma Ramlakhan teigė, kad  jo rezultatai yra svarus įnašas į aptariamos problemos žinių arsenalą. Anot jų, pristatomas tyrimas yra ne tik didžiausias iš visų šios problematikos tyrimų, bet unikalus savo turiniu: jame dalyvavo suaugusios įgimta širdies liga sergančios moterys ne vien iš tretinio lygio centrų, tarp dalyvių nebuvo kitomis širdies ligomis sergančių moterų.

Tyrimas vyko Vokietijoje – šalyje, turinčioje optimalią sveikatos priežiūros sistemą, todėl jo rezultatais gali remtis ir kitos Vakarų šalys, turinčios panašaus aukšto lygio sveikatos priežiūrą, paremtą geru kardiologijos ir akušerijos tarnybų bendradarbiavimu. Tikėtina, kad panašaus tyrimo, atlikto silpnesnės ekonomikos šalyse, rezultatai nebūtų tokie palankūs. Tai rodo, kad sveikatos priežiūros sistema ir aplinka daro didelę įtaką nėtumo išeitims. Tai suprasdami turime kryptingai dirbti siekdami geriausių nėštumo baigčių visame pasaulyje.

Faktas, kad nė viena tyrime dalyvavusi įgimta širdies liga serganti moteris nėštumo metu ir po gimdymo nemirė, turėtų nuraminti daugumą šią patologiją turinčių moterų, kurios neturi teisingo įsivaizdavimo apie riziką mirti nėštumo metu. Tyrimas suteikia pagrindo keisti ankstesnį mąstymą apie nėštumą kaip potencialiai pavojingą moterims, turinčioms įgimtą širdies ligą, į naują – kad nėštumas yra santykinai saugus tokioms moterims, išskyrus moteris, priklausančias labai didelės rizikos grupei, kurioms rekomenduojama išvengti nėštumo.

www.escardio.org, 2021 m. lapkričio mėn.

freepik.com nuotrauka