Prostatos (priešinės liaukos) vėžys (PV) išlieka viena klastingiausių vyrų ligų ir dažniausia Lietuvoje bei ekonomiškai išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Ši aktualija dar labiau išryškėjo pandeminiu laikotarpiu, kai dėl įvairių priežasčių galimai padaugėjo užleistų ligos atvejų. Plačiau apie prostatos vėžį, jo diagnostikos ir gydymo galimybes COVID-19 viruso sukeltos pandemijos ir karantino laikotarpiu kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėju gydytoju urologu-onkologu dr. Albertu Uliu.
Kokios yra pagrindinės pavėluotos diagnostikos priežastys?
Prostatos vėžys (PV) dar yra vadinamas „nebyliuoju“, nes ankstyvose šios ligos stadijose simptomai nėra juntami. Prasidėjus PV ankstyvosios diagnostikos programai, šios ligos nustatymas ženkliai pagerėjo. Tačiau vertinant įvairią 2020 metų informaciją apie atliktų prostatos biopsijų skaičių bei pirminių pacientų kreipimosi į medikus atvejus galima daryti išvadą, jog šiuo pandeminiu laikotarpiu PV diagnostikos apimtys sumažėjo beveik per pusę. O sumažėjo dėl to, kad kurį laiką buvo sustabdyta Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa ir vizitai pas bendrosios praktikos gydytojus. Pastaruoju metu pastebima, kad tarp atvykusių konsultuotis pacientų padaugėjo užleistų PV atvejų (t. y. liga jau metastazavusi), pasireiškiančių aiškiais simptomais. Diagnostika ženkliai pablogėjo dėl sunkesnio pirminės medicinos grandies teikiamų paslaugų prieinamumo, dėl ankstyvųjų patikros programų nevykdymo.
Pandemijos metu NVI nebuvo eilių gauti urologo konsultaciją, prostatos magnetinio rezonanso tyrimą, kurie rekomenduojami prieš prostatos biopsijas, nereikėjo ilgai laukti prostatos biopsijos. Kai kuriais atvejais prostatos biopsijų, kai jos atliekamos suliejant ultragarsinį ir magnetinio rezonanso vaizdus, tenka palaukti keletą savaičių dėl sudėtingo techninio pasiruošimo. Todėl manome, kad daugeliu atvejų laiku atliekamos diagnostikos problema vis dėlto labiau susijusi su pačiais pacientais ir su sveikatos apsaugos organizacija. Galbūt dalis pacientų bijo koronaviruso arba galvoja, jog galbūt kitam žmogui yra daug blogiau, tad galima dar palaukti, pakentėti. Na, o kai pasirodo aiškūs simptomai, kai žmogus jau nebegali kęsti skausmo, skuba pas gydytojus. Kai bus žinomi galutiniai Vėžio registro statistiniai duomenys, matysime, kaip klostėsi situacija diagnozuojant PV ir kiek ją paveikė COVID-19 pandemija. Kita vertus, jau dabar aišku, kad 2020 metai šiuo aspektu nebus gerai įvertinti. Reikšmingiausių diagnostinių procedūrų, tokių kaip paprastos programinės ar sudėtingos sulietos su MRT transperinealinės prostatos biopsijos, skaičiaus sumažėjimas rodo, kad pas gydytojus atvyksta tikrai mažiau pacientų.
Daug žinome apie PV, tačiau galbūt verta priminti, kokios yra šios onkologinės ligos vystymosi stadijos?
PV stadijos, arba kategorijos, yra labai svarbios šiuo kovidiniu laikotarpiu, kai liga skirstoma į labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės rizikos. Diagnostika itin svarbi, nors kartais net urologas negali be specialių tyrimų nuspėti, kokio agresyvumo yra liga ir kokiai rizikos grupei – labai mažai, mažai, vidutinei ar didelei – priklauso, kokią stadiją vėžys jau yra pasiekęs. Esant mažos rizikos pradinių stadijų PV, tyrimus galima kuriam laikui atidėti, neskubėti gydyti, sakysime, operuoti ar taikyti spindulinį gydymą. Nustačius didelės rizikos vėžį, uždelsus pusę metų galima netekti visų sėkmingo gydymo rezultatų ir sulaukti ligos progresavimo, metastazavimo. Esant didelės rizikos vėžiui, kai PSA yra daugiau negu 20 arba naviko diferenciacijos įvertis pagal Glisono sistemą yra daugiau negu 7 ir stadija didesnė negu 2, vėžio vystymosi greitis yra kur kas didesnis. Diagnostikai labai svarbūs simptomai, tokie kaip šlapinimosi sutrikimai, šlapinimasis su krauju, kaulų skausmai, tačiau jie ne visuomet pasireiškia ir dažniausiai rodo esant progresavusį arba metastazavusį vėžį. Vertinant vėžio agresyvumą labai svarbus išlieka PSA tyrimas ir jo kitimo vertinimas, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, patologo išvada apie naviko diferenciacijos laipsnį, ultragarsiniai tyrimai, urologo atliekama prostatos apčiuopa, nustatant pokyčius prostatoje ir, esant reikalui, genetiniai tyrimai. Šie tyrimai svarbūs priimant sprendimą atlikti prostatos biopsiją ir skirti gydymą. Visais atvejais konsiliumas aptaria individualizuotą diagnostiką, kokiu būdu atlikti prostatos biopsiją, kad tiksliai nustatytume kliniškai reikšmingą prostatos vėžį. Daugiadalykė komanda, kurią sudaro urologas, chemoterapeutas, radioterapeutas, radiologas, nusprendžia, kokį gydymą tiksliausia pasiūlyti konkrečiu atveju. Kartais esti 2 ar 4 gydymo variantai ir tuomet pacientas taip pat turi galimybę dalyvauti nusprendžiant, kurį pasirinkti. Pacientui atvykus į Onkologinių ligų gydymo centrą arba į Nacionalinį vėžio institutą diagnostikos problemų nebelieka, bet kai į medikus kreipiamasi ligai jau gerokai pažengus, situacija tampa sudėtinga.
Gydymo galimybės – kokios jos šiandien?
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 1
emedicina.lt archyvo nuotrauka