Plaučių vėžiu suserga labai daug žmonių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Jau seniai įrodyta, kad rūkymas yra pagrindinė šios ligos priežastis. Nors kova su plaučių vėžiu vyksta nuolat, deja, rezultatai kol kas nedžiugina, na, o specialistai bei mokslininkai vis ieško naujų šios ligos diagnostikos ir gydymo galimybių. Jos pateikiamos nuolat atnaujinamose Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo gairėse. Apie neseniai jau penkioliktą kartą atnaujintas Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijas kalbamės su šio sutarimo darbo grupės vadovu, LSMU MA Pulmonologijos klinikos gydytoju pulmonologu profesoriumi Mariumi Žemaičiu.
Plaučių vėžys iki šiol laikomas viena labiausiai sveikatai pavojingų ligų. Ar ši tendencija nesikeičia? Kokia bendra dabartinė sergamumo plaučių vėžiu situacija?
Pasaulyje sergamumas plaučių vėžiu vis dar didėja – jo kreivė tolygiai kyla. Ši liga ir toliau išlieka viena iš dažniausių ir didžiausią mirštamumą sukeliančių onkologinių patologijų. Lietuvoje labai tikslių sergamumo rodiklių nežinome, nes duomenys iš Vėžio registro nėra dažnai atnaujinami, tačiau kelerių pastarųjų metų duomenys labai panašūs į pasaulinius rodiklius. Lietuvoje per metus nustatoma apie pusantro tūkstančio naujų plaučių vėžio atvejų. Nuo šios ligos kasmet miršta apie 1 300 sergančiųjų. Tai iš tiesų didelis mirštamumo rodiklis. Taigi, labai ryškių situacijos gerėjimo pokyčių nematome. Plaučių vėžys šiandien išlieka viena aktualiausių sveikatos problemų. Ir tai susiję su populiacija, kurioje vis dar daug rūkančių ar anksčiau rūkiusių žmonių. Naujai plaučių vėžys diagnozuojamas būtent rūkantiems arba anksčiau rūkiusiems žmonėms.
Tikriausiai negalima nuneigti, jog sergamumo rodiklius mažina ankstyvoji diagnostika?
Iš tikrųjų tai yra tiesa. Drąsiai galima teigti, jog ankstyvoji diagnostika vyksta sėkmingai, šia kryptimi, kaip sakoma, ledai pajudėjo. Specialistai vieningai pripažįsta, jog kova su rūkymu, rūkymo atsisakymas būtų lyg toji stebuklinga lazdelė, kuri vienu mostu išspręstų šią sveikatos problemą. Ir galbūt tokios rimtos situacijos (dėl sergamumo plaučių vėžiu ir mirštamumo nuo jo), kokia dabar susiklosčiusi tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje, nebūtų. Tačiau žmonės ir toliau rūko ir tempo nemažina, na, o jaunimas dar pamėgęs ir elektronines cigaretes, kurių poveikis plaučiams irgi yra žalingas, todėl negalima tikėtis, jog šios ligos atvejų mažės. Ir nors ankstyvajai diagnostikai dėmesys išlieka, dabar akcentuojama atrankinė plaučių vėžio patikra. Tai yra, ji taikoma asmenims, kurie dar nejaučia ligos simptomų, tačiau yra priskiriami rizikos grupei. Šiuo metu toks Europoje paskelbtas planas įvardijamas kaip kova su vėžiu. Europos Sąjungos dokumentuose numatyta sujungti visas patikros programas, į bendrą sistemą įtraukiant ir plaučių vėžio atrankinę patikrą. JAV ir ES atlikti tyrimai vienareikšmiai įrodė, kad populiacijoje minėtos programos padeda mažinti mirštamumą nuo plaučių vėžio.
Pastaruoju metu labai gražios iniciatyvos sulaukėme iš Lietuvos Respublikos Seimo. Gegužės mėnesį buvo paskelbta, kad LRS Sveikatos reikalų komitetas įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją išnagrinėti situaciją dėl plaučių vėžio atrankinės patikros įdiegimo galimybių Lietuvoje. Tai tikrai geras sprendimas ir belieka tikėtis, kad Lietuva juda ta pačia linkme kaip ir Europos Sąjunga.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. nr. 6
emedicina.lt archyvo nuotrauka