„Otorinolaringologijos aktualijos“. Vaikų balso pokyčiai po adenotonzilektomijos

Mantas Žemaitaitis, prof. dr. Rūta Pribuišienė

LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika

Reikšminiai žodžiai: adenoidektomija, tonzilektomija, vaikų balso pokyčiai.

Santrauka. Vaikų užkimimo priežastys gali būti įvairios. Viena iš jų – lėtinis adenoiditas ir tonzilitas. Apžvelgus literatūroje publikuojamus straipsnius, galima teigti, kad atlikus adenoidektomiją, tonzilektomiją ar abi operacijas vaikų balso parametrai pagerėja, nebevargina nosinė kalba, krenkštimas ar lėtinis kosulys.

Pediatric voice changes after adenotonsillectomy 

Key words: adenoidectomy, tonsillectomy, pediatric voice changes.

Summary: The causes of hoarseness in children are various. One of them is chronic adenoiditis and tonsillitis. A number of articles published in the recent years have shown a positive impact on changes in the voice of children after adenotonsillectomy. 

Balsas ir jo sutrikimų priežastys

Balsas yra fiziologinių procesų kompleksas, susidarantis sąveikaujant kelioms organų sistemoms: kvėpavimo (plaučiai, diafragma, raumenys), fonavimo (gerklose esančios balso klostės), rezonavimo (nosis, nosiaryklė, burna, ryklė), artikuliavimo (liežuvis, gomurys, lūpos), kontrolės (galvos smegenys) [1]. Balsas yra vienas iš individualių žmogaus biologinių žymenų, išreiškiantis amžių, sveikatą, nuotaiką. Balso sutrikimai apsunkina įprastinį kontaktą, sukelia diskomfortą bendravimo, socialinėje ir profesinėje sferose.

Balso sutrikimų (užkimimo) priežastys gali būti įvairios: sudarant balsą dalyvaujančių struktūrų ligos, traumos. Dažniausia užkimimo priežastis – gerklų ligos. Įvairios gerklų, ryklės ir nosies operacijos taip pat gali sukelti trumpalaikius ar ilgalaikius balso pokyčius. Pokyčiai išsivysto dėl tiesioginio chirurginio poveikio balso klostėms ir dėl po operacijos pasikeitusių rezonavimo struktūrų formos, tūrio bei artikuliavimo organų funkcijos.

Vaikų disfonija taip pat yra aktuali problema. Pavyzdžiui, JAV su šia problema susiduria net 38 proc. vaikų [2]. Vaikų balso sutrikimai gali apsunkinti ugdymą. Dažniausiai vaikų balso pokyčiai siejami su balso klosčių mazgeliais, atsirandančiais dėl netaisyklingos fonacijos – rėkavimo, šaukimo, garsaus kalbėjimo.

Kita dažna vaikų užkimimo priežastis yra ryklinės ir gomurinių tonzilių hipertrofija. Lee su bendraautoriais publikuotame straipsnyje teigiama, jog hipertrofavus ryklinei tonzilei ir vaikui didžiąją laiko dalį pradėjus kvėpuoti pro burną greičiau išdžiūsta ryklės ir gerklų gleivinė. Išdžiūvus gerklų gleivinei padidėja trintis tarp balso klosčių, jos paburksta, atsiranda krenkštimas, balso nuovargis ir užkimimas. Tai patvirtinta ir eksperimento metu [2]. Gomaa ir bendraautorių publikacijoje patvirtinamas ryšys tarp adenoidų hipertrofijos ir užkimimo laipsnio, balso nestabilumo, balso aukščio ir galimų balso klosčių darinių. Adenoidų hipertrofija nepaveikia balso garsumo [3].

Literatūroje nemažai kalbama apie nosinę kalbą, kuri atsiranda, kai kalbant nosies ertmėje yra per didelis arba per mažas oro kiekis. Pacientai, kurių ryklinė ar gomurinės tonzilės yra hipertrofavusios, susiduria su šia problema. Didelė tonzilių hipertrofija sutrikdo minkštojo gomurio judesius kalbant, todėl atsiranda nosinė kalba (uždarasis sniaukrojimas, lot. rhinolalia clausa) dėl per mažo oro kiekio nosies ertmėje. Šią problemą gali išspręsti adenoidektomija, tonzilektomija ar adenotonzilektomija [4, 5].

Adenotonzilektomijos įtaka balso pokyčiams

Plačiau skaitykite OTORINOLARINGOLOGIJOS AKTUALIJOSE, 2022 M. NR. 1

emedicina.lt archyvo nuotrauka