Prof. dr. Arturas Inčiūra,
LSMU MA Onkologijos ir hematologijos klinika
Prostatos vėžys yra piktybinis navikas, kuris atsiranda suvėžėjus prostatos liaukinėms ląstelėms. Prostatos vėžys auga priešinėje liaukoje, vėliau plinta į sėklines pūsleles ir už prostatos ribų, metastazuoja į dubens limfmazgius, kaulus.
Epidemiologija
Prostatos vėžiu dažniausiai serga vyresnio amžiaus (65–75 m.) vyrai. Sergančiųjų prostatos vėžiu JAV amžiaus mediana yra 65 metai. Iki 60 metų suserga tik 20–30 proc. vyrų.
Prostatos vėžys yra labiau paplitusi liga nei diagnozuojama. Jis dažniausiai auga labai lėtai. Nuo ligos diagnozavimo iki paciento mirties nuo prostatos vėžio praeina 10–15 metų. Pradinių stadijų prostatos vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl daugelis vyrų gyvena sirgdami juo ir miršta ne nuo vėžio, o nuo kitų ligų nė nežinodami, kad sirgo prostatos vėžiu. JAV atlikto nuo bet kurios priežasties mirusių vyrų autopsijų tyrimo duomenimis, prostatos vėžys buvo aptiktas 29 proc. 30–60 metų ir net 64 proc. 60–70 metų vyrų. Dėl lėtos natūralios eigos prostatos vėžys nustatomas ne visiems vyresnio amžiaus vyrams. Rizika per gyvenimą susirgti prostatos vėžiu yra vienam iš 6 vyrų, o mirti – vienam iš 35.
Etiologija
Prostatos vėžio kilmė nėra tiksliai išsiaiškinta. Svarbiausi prostatos vėžio rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, afroamerikiečių kilmė bei prostatos vėžio anamnezė. Prostatos vėžio genai neatrasti, bet nustatytas paveldėjimas sirgti šia liga. Vyrams, kurių pirmos eilės giminaitis (tėvas, brolis) sirgo prostatos vėžiu, rizika sirgti šia liga padidėja 2 kartus, o jei sirgo dar ir antros eilės giminaitis – rizika padidėja iki 8,8 karto. Tokia rizika panaši į tą, kuri yra rūkančiam žmogui susirgti plaučių vėžiu, palyginti su nerūkančiu. Epidemiologiniai tyrimai atskleidė, kad gausus gyvulinės kilmės ir nepakankamas augalinio maisto vartojimas taip pat šiek tiek didina prostatos vėžio riziką.
Ligos eiga
Prostatos vėžys, ne taip kaip kiti piktybiniai navikai, progresuoja labai iš lėto, ilgus metus nesukeldamas jokių simptomų. Pacientai gali skųstis obstrukcijos simptomais (susilpnėjusi šlapimo srovė, nutrūkstama srovė, dažnas šlapinimasis, padidėjęs liekamojo šlapimo kiekis) ar sudirginimo simptomais (priverstinis šlapinimasis, nikturija, šlapimo nelaikymas), kuriuos gali sukelti prostatoje plintantis ir šlaplę spaudžiantis vėžys. Tačiau dažniausiai šiuos simptomus sukelia ne vėžys, o prostatos gerybinė hiperplazija, kuri vešėdama spaudžia prostatos viduje esančią šlaplę. Žinoma, kad prostatos gerybinė hiperplazija taip pat dažniau būna vyresnio amžiaus vyrams, todėl atskirti, kas sukėlė obstrukcijos simptomus – gerybinė hiperplazija ar vėžys – yra sunku. Nedidelei daliai ligonių prostatos vėžio eiga būna agresyvi, navikas auga greitai, plinta į sėklines pūsleles, perauga prostatos kapsulę, plinta infiltruodamas gretimus audinius, limfagyslėmis metastazuoja į dubens limfmazgius, krauju – dažniausiai į kaulus. Susidarius prostatos vėžio metastazių kauluose, pasireiškia kaulų skausmai, navikui pažeidus kaulų čiulpus, atsiranda pancitopenija. Tolimųjų metastazių kauluose nustatoma 85 proc. nuo prostatos vėžio mirusių pacientų.
Diagnostika
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. nr. 10
pixabay.com nuotrauka