Esant širdies nepakankamumui (ŠN) dažnai nustatomi prieširdžių struktūros ir veiklos sutrikimai, vadinami prieširdžių miopatija (PM) arba prieširdžių liga (PL). Manoma, kad šie prieširdžių pakitimai gali būti integraliai susiję su ŠN išsivystymu. Prieširdžių liga kliniškai dažnai pasireiškia prieširdžių virpėjimu (PV), kuris taip pat abipusiu patofiziologiniu ryšiu susijęs su ŠN. Bet kurios iš šių patologinių būklių progresavimas blogina kito dėmens prognozę.
Ekspertų sutarimuose prieširdžių miopatija apibrėžiama kaip struktūrinių, architektūrinių, kontraktilinių arba (ir) elektrofiziologinių prieširdžių pakitimų visuma, pasireiškianti klinikiniais simptomais.
PL pripažinimas atskira nozologija atsispindėtų jos diagnostikos ir gydymo rekomendacijose ir, tikėtina, prisidėtų prie geresnės ŠN ir PV kontrolės. Vis dėlto ŠN ir PV derinys, kaip viena nozologinė visuma, kol kas nėra identifikuotas ir apibrėžtas, todėl neturi suformuluotų klinikinių kontrolės strategijų ir rekomendacijų.
Šio straipsnio tikslas – supažindinti medicinos bendruomenę su konceptualia informacija apie PL, kaip ŠN sindromo išraišką, aptarti PL epidemiologiją, diagnostiką ir gydymą.
Konceptuali informacija apie prieširdžių ligą
ŠN ir PV rizikos veiksniai ir patogenezės mechanizmai panašūs. Labai dažnai ŠN ir PL koegzistuoja kartu, todėl bet kurios iš šių dviejų būklių efektyvus gydymas neįmanomas be kitos būklės veiksmingos kontrolės.
Prieširdžių disfunkcija ir PV yra patogeneziškai ir kliniškai persidengiančios patologijos, jos abi įeina į ŠN sindromo būklių spektrą.
Dabartiniu požiūriu, PL yra rizikos veiksnių, gretutinių ligų ir genetinio polinkio sirgti ŠN ir PV kompleksinės sąveikos išdava.
Pav. Mokslininkų siūloma konceptuali schema, padėsianti suprasti prieširdžių ligos išsivystymą. Subklinikinė prieširdžių liga vystosi veikiant tokiems veiksniams (stresoriams) kaip amžius, širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai, taip pat genetinė predispozicija, aktyvuojanti patogenezinius mechanizmus, kaip uždegimas, endotelio ir smulkiųjų kraujagyslių disfunkcija, fibrozė, hiperkoaguliacija
Prieširdžių persitvarkymas (pokyčiai)
Normalus prieširdis
Subklinikinė prieširdžių liga
Struktūrinė remodeliacija
Elektrinė remodeliacija
Funkcinė remodeliacija
Klinikinė (kliniškai simptominė) prieširdžių liga
Prieširdžių virpėjimas
Širdies nepakankamumas
Sisteminis tromboembolizmas
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 2
emedicina.lt archyvo iliustracija