Gyd. kardiologė doc. dr. Diana Rinkūnienė,
LSMUL KK Kardiologijos klinika
Prieširdžių virpėjimas (PV) yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių širdies ritmo sutrikimų ir turi didelį poveikį visoms sveikatos priežiūros sritims. Tikimasi, kad per ateinančius kelis dešimtmečius PV paplitimas padvigubės dėl visuomenės senėjimo, didėjančios gretutinių ligų naštos, geresnio sąmoningumo ir naujų technologijų, galinčių nustatyti širdies aritmiją. Sveikatos priežiūros specialistai gerai supranta PV keliamą grėsmę. Žinomos ne tik pagrindinės PV pasekmės – insultas ir širdies nepakankamumas, bet ir kitų organų trombinės embolijos, pavyzdžiui, subklinikiniai smegenų pažeidimai (galintys sukelti kraujagyslinę demenciją), o visa tai lemia padidėjusį mirtingumą. Siekiant užtikrinti optimalią PV sergančių pacientų priežiūrą, dabar plačiai pripažįstama, kad gretutinės ligos ir rizikos veiksniai turi būti valdomi anksti ir dinamiškai. Todėl 2024 m. Europos kardiologų draugijos (EKD) PV diagnostikos ir gydymo rekomendacijų pagrindinė ašis yra AF-CARE metodas.
Klasifikacija
2024 metų rekomendacijose siūloma prieširdžių virpėjimo klasifikacija iš esmės nepasikeitė, tačiau išskirtos kelios kitos klasifikacijos, iš kurių daugelio paskirtis ir reikšmė nėra visiškai aiški (pvz., prietaisų nustatytas subklinikinis PV, neseniai atsiradęs PV, provokuojančių veiksnių sukeltas PV, ankstyvas PV, savaime nutrūkęs PV ir kt.):
- pirmą kartą diagnozuotas PV – PV, kuris nebuvo diagnozuotas anksčiau, neatsižvelgiant į simptomus, laiką ar trukmę;
- paroksizminis PV – PV epizodas, nutrūkęs savaime ar nutrauktas per 7 dienas;
- persistuojantis PV – epizodas, užsitęsęs ilgiau nei 7 dienas. Ilgalaikis persistuojantis PV – kai aritmija tęsiasi ilgiau nei 12 mėn., tačiau vis dar planuojama atkurti sinusinį ritmą;
- nuolatinis PV – PV, kai, pacientui ir gydytojui priėmus bendrą sprendimą, sinusinio ritmo atkurti nebeplanuojama.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 8